Žilvės piliakalnis
| Žilvės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Žilvės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Alytaus rajonas | ||
| Seniūnija | Miroslavo seniūnija | ||
| Aukštis | 7–12 m | ||
| Plotas | 20x20 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1954 m. ir 1962 | ||
| Registro Nr. | AR63 / 22615, 1854, 22616; /A83KP | ||
Žilvės piliakalnis, Žilvia, Pupasodis, Tolkūnai – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22616)Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Pupasodžio ir Tolkūnų kaimų, Miroslavo seniūnija. Pasiekiamas keliu Miroslavas – Balkasodis pro Tolkūnus, už jų, prieš Žilvios upelį pasukus į dešinę vakarų kryptimi, lauko keliuku paėjus 350 m – yra dešinėje šiaurėje, už 150 m.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Žilvios kairiajame krante. Aikštelė apvali, 20 m skersmens, su kultūriniu sluoksniu. Kraštuose ji apjuosta 10 m pločio, iki 1 m aukščio pylimu, kuris galuose aukštesnis: vakarų gale – 3 m aukščio, 12 m pločio, rytų gale – 1,5 m aukščio. Šlaitai statūs, 7–12 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, šiaurės rytų šlaite buvusio kelio, apaugęs medžiais ir krūmais. Jis pradėtas tvarkyti: nukirsta dalis medžių, pietrytiniame šlaite įrengti laiptai. Pietinėje papėdėje stovi 2 cementiniai karžygiai.
Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak legendos, iš Žilvės piliakalnio kilo karalaitė Žilvelė, o ją po to pasiėmė Perkūnas. Kita legenda pasakoja, jog piliakalnyje gyvena 70 kareivių iš buvusios tvirtovės, kurie dėl bailumo buvo užkeikti iš Šv. Jono naktį išeina ant piliakalnio pasivertę zuikiais.
Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaurės rytų – rytų pašlaitėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1954 m. ir 1962 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 32 000 m². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 8000 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kaukų piliakalnis 12 km | Radžiūnų piliakalnis 8 km | Poteronių piliakalnis 13 km |
| |||||||
| Papėčių piliakalnis 10 km |
|
Nemunaičio piliakalnis 5,5 km | |||||||||
| Zaramciškių piliakalnis 7 km | Dirmiškių piliakalnis 2,5 km | Krištapiškių piliakalnis 7,5 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 188 (Nr. 853)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.100
- Aleksander Połujanski. Wędrówka po gubernii augustowskie w celu naukowym odbite. Warszawa. 1989 Archyvuota kopija 2009-06-24 iš Wayback Machine projekto., 398.
- Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 24;.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 38–39.
- Gitana Kazimieraitienė. Legendos pasakoja: Lietuvos geografiniai objektai. Kaunas: Šviesa, 2008, 157 p. ISBN 5-430-04769-4 .