Gestų kalba

Preservation of the Sign Language (1913)

Gestų kalba – kalba, kuri suvokiama vizualiai ir perduodama rankų ar kitų kūno dalių judesiais bei padėtimi. Gestų kalba turi savitą ir turtingą gramatiką, kur svarbu erdvė, greitis, laikas bei veido mimikos.

Gestų kalba nėra tik rankų judesiais atvaizduojama žodinė kalba. Gestai žymi ir sąvokas, o nacionalinės gestų kalbos turi mažai ką bendro su tose šalyse vartojamomis žodinėmis kalbomis. Gestų kalba nėra tarptautinė. Ji nacionalinė, gyva ir nuolat kintanti bei evoliucionuojanti, taip pat kaip žodinė. Gestų kalbos gali būti ir giminingos arba labai tolimos. Pavyzdžiui, lietuvių gestų kalboje yra daug sąsajų su rusų, tačiau ji labai skiriasi nuo kinų gestų kalbos. Egzistuoja tarptautiniai gestai, kurie nelaikomi gestų kalba, nes neturi gramatikos, jie naudojami kurtiesiems bendraujant įvairiuose tarptautiniuose renginiuose.

Lietuvių gestų kalba

Apie lietuvių gestų kalbos istoriją iki 1945 m. žinoma labai mažai. Nuo 1945 iki 1990 m. ji buvo naudojama kartu su rusų gestų kalba; abi tapo artimos. Tik kai kurių gestų rusiškas tarimas išduoda, kad šie gestai buvo perimti iš rusų.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ryšiai su rusų gestų kalbos plėtojimu beveik nutrūko. Dabar lietuvių gestų kalba vystosi kaip nepriklausoma kalba. Jai šiek tiek įtaką daro tarptautiniai gestai. 1995 m. gegužės 4 d. LR Vyriausybė (nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“) oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą ir suteikiant jiems galimybę gimtąja kalba pasirinkti ir tėvų kalbą. Gestų kalba yra kurčiųjų gimtoji kalba (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 4 str.).

Lietuvių gestų kalba pradėta tyrinėti tik 1996 m., kai gestų kalba Lietuvoje buvo pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba. Lietuvių gestų kalbą tiria bei normina VšĮ Surdologijos centras.

Žodynas

1996 m. buvo pradėtas rengti 5 tomų „Lietuvių gestų kalbos žodynas“ (per 3000 gestų):

• 1 tomas (a - f, apie 600 gestų), 1998;
• 2 tomas (g - l, apie 540 gestų), 1999;
• 3 tomas (m - p, apie 720 gestų), 2000;
• 4 tomas (r - t, apie 750 gestų), 2001;
• 5 tomas (u - ž ir papildymai: Lietuvos miestai, gestai su skaičiaus reikšme, kryptimi kaitomi veiksmažodžiai), 2003.

2013 metais išleistas kompiuterinis internetinis LGK (Lietuvių gestų kalba) žodynas, kuriame yra surinkti gestai iš gyvosios kalbos (medžiaga nufilmuota), nustatytos jų reikšmės, gramatinės ypatybės ir paplitimas, gestai susisteminti pagal jų struktūrą. Pateikti pavyzdžiai, kaip gestai naudojami sakiniuose. Žodynas nuolat tobulinamas.

Nuorodos

• Gestų kalbos televizija Archyvuota kopija 2020-09-23 iš Wayback Machine projekto.
• VŠĮ „Surdologijos centras“ Archyvuota kopija 2008-01-13 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos kurčiųjų draugija
• Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centras Archyvuota kopija 2007-04-22 iš Wayback Machine projekto.
• Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras Archyvuota kopija 2020-08-14 iš Wayback Machine projekto.
• Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla
• Kompiuterinė lietuvių gestų kalbos mokymosi programa Archyvuota kopija 2016-06-03 iš Wayback Machine projekto.
• Aiškinamieji žodynėliai lietuvių gestų kalba Archyvuota kopija 2009-10-24 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras