Žemosios Panemunės dvaras
55°02′58″š. pl. 23°27′53″r. ilg. / 55.049438°š. pl. 23.464719°r. ilg.
| Žemosios Panemunės dvaras | |
|---|---|
 Dvaro rūmai
| |
| Vieta | Žemoji Panemunė, Kriūkų seniūnija, Šakių rajonas |
| Įkurtas | XVI a. |
| Rūmų stilius | barokas |
| Bajorų giminės | Sapiegos, Čartoriskiai Bialozarai, Tiškevičiai, Fergisai, Zanai |
| Parkas | akacijų alėja
obelų sodas |
| Pastatų būklė | tvarkomas |
| Savininkas | privati nuosavybė |
Žemosios Panemunės dvaras – dvaras, esantis Žemojoje Panemunėje, Kriūkų seniūnijoje (Šakių rajone), Nemuno kairiajame krante.[1]
Dvaro sodybos fragmentai: rūmai, gyvenamas namas, ūkinis pastatas, senos akacijos priešais rūmus.
Manoma, kad dvaras įsikūrė buvusios kryžiuočių pilies vietoje. Jis minimas nuo XVI a.
Vėliau, XVII a. pradžioje priklausė Raseinių seniūnui Chžanstovskiui, kuris 1677 m. dvarą pardavė LDK raštininkui Andriui Kazimierui Gelgaudui. 1727 m. Antanina Gelgaudienė-Sapiegienė valdą užrašė kunigaikščiui Mykolui Čartoriskiui ir jo žmonai, savo giminaitei.
Vėliau dvaras priklausė Bialozarams. XVIII a. antrojoje pusėje kaip Ievos Bialozaraitės kraitis atiteko Tiškevičiams, dar vėliau tai Fergiso nuosavybė ir dvaras buvo vadinamas Fergiso Panemune. Jadvygai Fergisaitei ištekėjus už Zano, tai jau Zanų valda. Po Pirmojo pasaulinio karo pašlijus Lietuvos ir Lenkijos santykiams dvaro savininkas Zanas išvyko į savo dvarą Dūkšte, kuris atsidūrė laikinai Lenkijos okupuotoje teritorijoje.
Žemosios Panemunės dvaras išparceliuotas, jo centrą įsigijo žurnalistas Valentinas Gustainis, tarpukariu dirbęs „Lietuvos aido“ redaktoriumi, ELTOS direktoriumi.[2]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Įvažiavimas į dvarvietę -
Svirnas -
Gedimino stulpų formos vartai į parką
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Žemosios Panemunės dvaro sodybos fragmentai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 1–512