Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė
55°07′52″š. pl. 26°09′17″r. ilg. / 55.1312037°š. pl. 26.1546991°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | Храм в честь Животворящей Троицы |
| Dekanatas | Visagino stačiatikių dekanatas |
| Savivaldybė | Švenčionių rajonas |
| Gyvenvietė | Švenčionys |
| Adresas | Vilniaus g. 20 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta | 1898 m. |
Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė – Švenčionių miesto centre, Vilniaus g. 20, stovinti stačiatikių cerkvė, regioninės reikšmės architektūros paminklas (unik. kodas 31430).[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji medinė cerkvė Švenčionyse buvo pastatyta 1743 m. stačiatikių kapinėse ant kalnelio. 1842 m. Švenčionyse buvo įsteigta stačiatikių parapija. 1895 m. buvo užsakytas mūrinės cerkvės projektas. Carinėje Rusijoje buvo įsteigtas cerkvių statybos komitetas, kuriam vadovavo M. Muravjovas. Komitetas privalėjo peržiūrėti ir patvirtinti visų pateiktų statyti cerkvių projektus. Šiaurės vakarų krašte cerkvių architektūroje atsispindėjo bizantinio stiliaus tendencijos ir kryptys. Bizantinio stiliaus architektai, tokie kaip Konstantinas Tonas ir kt. sakraliniuose statiniuose naudojo tradicinius Maskvos ir Jaroslavlio cerkvių planavimą, tūrio formas ir stiliui būdingų išorės formų elementus.
1898 m. pagal rusų architekto Michailo Prozorovo projektą, valstybės iždo ir vietinių mecenatų lėšomis, buvo pastatyta Švenčionių Švč.Trejybės cerkvė.
1928 m. atliktas cerkvės kapitalinis remontas. 1945 m. parapijoje buvo 158 tikintieji. Sovietų valdžia ją įregistravo 1947 m., tuo metu tebuvo 85 parapijiečiai.
2016 m. pradėtas vykdyti keletą metų truksiantis cerkvės remontas.[2]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Architektas M. Prozorovas panaudojo senosios Rusijos ir Bizantijos architektūros elementus. Cerkvėje centrinė dalis su varpine apjungta į vientisą statinį. Centrinė dalis yra graikiškojo kryžiaus plano su apside rytinėje cerkvės dalyje. Virš centrinės dalies iškyla didysis kupolas, vaizduojantis dangiškąją sferą, žemiau jį supa 4 mažesni puskupoliai. Prie centrinės cerkvės dalies, vakarinėje dalyje, harmoningai prisišlieja varpinė su kupolu, šiek tiek mažesniu už centrinį kupolą. Vakarinėje dalyje įrengtas įspūdingas arkinis įėjimas su nedideliu kupolu, į kurį veda trys arkiniai įėjimai.
Cerkvės fasado sienas puošia siauros, ritmiškai besikartojančios baltos ir mėlynos horizontalios linijos. Arkiniai cerkvės langai dekoruoti arkatūra, t. y. tarpusavyje sujungtų dekoratyvių arkų eile. 12 langų simbolizuoja 12 apaštalų. Monumentalių formų Švč. Trejybės cerkvė yra svarbus Švenčionių miesto architektūros akcentas.
Lauko sienoje (nuo gatvės pusės) įrengta cerkvės statytojo protojerėjaus Joano Kuznecovo (1840–1902) antkapinė plokštė.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Cerkvės interjeras 2017 m. -
Vaizdas į remontuojamą centrinį kupolą -
Cerkvės statytojo antkapis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Cerkvė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-08-21.
- ↑ Švenčionių centre cerkvės spalvos akies neberėš Archyvuota kopija 2017-08-22 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė (orthodoxy.lt, rusų k.) Archyvuota kopija 2017-07-03 iš Wayback Machine projekto.
- Švenčionių cerkvė – Konstantinopolio soboro atspindys (Švenčionių kraštas) Archyvuota kopija 2017-08-22 iš Wayback Machine projekto.