Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija

Koordinatės: 55°26′57″š. pl. 22°01′46″r. ilg. / 55.449286°š. pl. 22.029344°r. ilg. / 55.449286; 22.029344
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°26′57″š. pl. 22°01′46″r. ilg. / 55.449286°š. pl. 22.029344°r. ilg. / 55.449286; 22.029344

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija herbas
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija herbas
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
Adresas S. Dariaus ir S. Girėno g. 35, Pajūris
Direktorius(-ė) Juozas Žymančius
Mokinių skaičius 435 (2009 rugsėjis)
Įkūrimo data 1853 m.
Uždarymo data {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 43
Gimnazijos aplinka

Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Šilalės raj., Pajūryje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 35, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190330034.[1] Pavadinta visuomenės veikėjo Stanislovo Biržiškio (1900–1996) vardu.

Filialai:

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parapinė mokykla Pajūryje įkurta 1853 m. 1863 m. Pajūrio parapinėje mokykloje mokėsi 34 mokiniai (Motiejus Valančius, pranešimas gubernatoriui). Valdinė pradžios mokykla įsteigta 1907 m.

1928 m. ūkininkas K. Nausėda pastatė pradinę mokyklą su gyvenamaisiais kambariais mokytojams prie Nemylo. Mokymo dalies vedėju Pajūryje dirbo Vintsbergas, 19331935 m. Bernotienė, 1938 m. Paulius, 1939 m. M. Simonas Baltutis. Nepriklausomybės metais Pajūrio pradinėje mokykloje buvo 4 skyriai. Valstybė paskelbė, kad pagrindinis mokslas yra nemokamas ir visi vaikai, turintys 7-14 metų, gali lankyti mokyklą.

1949 m. rudenį Pajūryje atidaroma penkta klasė, 1950-m. – šešta, 19511952 m.m. – jau buvo septynios klasės. Kol mokykla buvo pradinė, dirbo du mokytojai: 19451946 m. vedėjas Petras Balčius ir mokytoja Leškytė. 1946–1947 m.- vedėja Raudoniūtė ir mokytoja Bronė Eimanavičienė; 1947–1949 m. – vedėja B. Eimanavičienė ir mokytoja Michalina Lietuvininkienė. Septynmetės mokyklos direktore paskirta Bronė Eimanvičienė, mokymo dalies vedėju – Juozas Baltikauskas, 1953–1954 m. direktoriaus pavaduotojas. 1953 m. mokyklai vadovauti paskiriama Irena Žilienė – Reinikytė. Išaugusi septynmetė mokykla nebetilpo 1928 m. statytame pradžios mokyklos pastate. Jame įsikūrė keturios klasės, kitos trys sutilpo buvusioje klebonijoje.

19581965 m. – aštuonmetės mokyklos augimo ir brendimo laikotarpis. Tuo metu Pajūrio mokyklą lankė Pajūrio ir Piliakalnio apylinkių Dapkiškės, Džiaugėnų, Juodšakių, Jomantų, Keberkščių, Kirnių, Kunigiškių, Lileikėnų, Medeliškės, Nedojų, Pailgočio, Pakalniškių, Pakisio, Rauško, Užjūrio, Vidutiškės, Visdžiaugų kaimų mokiniai. 1961 m. pabaigoje mokyklos direktoriumi tapo Juozas Vėlavičius, direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams Vincentas Lukošius. 1964 m. pradėta statyti nauja mokykla, statyba baigta 1965 m., mokiniai pradėjo mokytis naujose mokyklos patalpose. Mokytojams pastatytas aštuonių butų gyvenamasis namas, veikė mokyklos bendrabutis, kuriame žiemos metu galėjo apsigyventi apie 30 tolimesnių kaimų mokinių.

1967 m. pavasarį išleista pirmoji 21 abituriento laida. 1978 m. baigtas mokyklos priestatas, kuriame įsikūrė nauji kabinetai, sporto ir aktų salės, biblioteka, valgykla. Pajūrio vidurinės mokyklos mokinių skaičius augo, atitinkamai daugėjo ir mokytojų. 19881989 m. mokykloje dirbo 38 mokytojai. 1988 m. susikūrė Persitvarkymo Sąjūdžio mokyklos iniciatyvinė grupė, kuri pasivadino „Tautiniu klubu“. 1992 m. mokykla perėjo prie reformuoto ugdymo turinio.

2005 m. laimėtas projektas iš Europos struktūrinių fondų (1,5 mln. Lt.) „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Pajūrio vidurinėje mokykloje“. 2016 m. prijungta Tenenių pagrindinė mokykla.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19691987 m. mokyklą baigė 10 aukso medalininkų. Pirmasis Pajūrio vidurinės mokyklos mokinys, apdovanotas aukso medaliu – Vytautas Mickus. Be to, jam buvo įteiktas buvusio šios mokyklos mokytojo J. Baltikausko auksinis laikrodis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]