Šiaulėnų dvaras

Koordinatės: 55°40′16″š. pl. 23°24′05″r. ilg. / 55.671201°š. pl. 23.401476°r. ilg. / 55.671201; 23.401476
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°40′16″š. pl. 23°24′05″r. ilg. / 55.671201°š. pl. 23.401476°r. ilg. / 55.671201; 23.401476

Šiaulėnų dvaras
Dvaro oficina 2015 m.
Dvaro oficina 2015 m.
Vieta Šiaulėnai, Radviliškio rajonas
Įkurtas XV a.
Bajorų giminės Kesgailos
Jeronimas Valavičius
Butrimaičiai
Šemetos
Parkas Želdinių fragmentai
Pastatų būklė Apleisti pastatai
Savininkas Kultūrinių iniciatyvų centras

Šiaulėnų dvaro sodyba išlikusi Šiaulėnuose, Radviliškio rajone, netoli kelio  3405  ŠiaulėnaiŠaukotasPašušvys .

Šiaulėnų dvaras priklauso privatiems asmenims. Griūvančio dvaro kaimynystėje – danų kapitalo kiaulininkystės kompleksas, kiek toliau medienos perdirbimo cechas.

Šiaulėnų dvarui apsauga nėra paskelbta nei valstybiniu, nei regioniniu lygiu, nors į nekilnojamųjų vertybių registrą jis įrašytas. Keliolika pastarųjų metų dvaras priklausė privatiems asmenims. Vienas valdė 90 procentų dvaro, kitas – likusius 10, vėliau atiteko Kultūrinių iniciatyvų centrui.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastatus jungė lenkta oranžerija

Dvaras pirmą kartą buvo paminėtas 1492 m., kai priklausė Žemaitijos seniūnams Kesgailoms. XV–XVI a. sandūroje dvarą paveldėjo Butrimaičiai, o iš jų valda perėjo Šemetoms.

1619 m. Žemaitijos vėliavininkas Jurgis Šemeta Šiaulėnus perleido tuo metu Upytės seniūnui Jeronimui Valavičiui, vėliau tapusiam Žemaitijos seniūnu. Po J. Valavičiaus mirties 1636 m. dvaras vėl grįžo Šemetoms.

Nėra žinoma, kuris iš Šemetų pastatė originalius dvaro rūmus, arkadine galerija sujungtus su oficina. Manoma, kad toje galerijoje buvo oranžerija. Be rūmų oranžerijos-oficinos junginio, dar yra išlikę svirnas, koplytstulpis, kalvės griuvenos.

Manoma, kad rūmus galėjo projektuoti iš Prūsijos atvykęs architektas Voleris. Arkadinė galerija savo bruožais primena Raudondvario dvaro (Kauno raj.) oranžeriją, projektuotą minimo architekto.

Tikėtina, kad dvaro rūmai galėjo būti pastatyti XIX a. viduryje. Gali būti, kad Šiaulėnų dvarą statė ir jį valdė Jonas Šemeta apie kurį žmonėse iki šiol sklinda įvairūs pasakojimai. Jis neva turėjo apie 2200 baudžiauninkų. Jeigu kuris prasikalsdavo, ponas tuoj liepdavo nuplakti. Tačiau vos baudžiauninkas po pirmųjų smūgių imdavo rėkti, ponas bausmę tuoj sustabdydavo. Pasakojama, kad baudžiauninkai tuo naudodavosi, o savo poną jie vadindavo geruoju seneliu.

1857 m. J. Šemeta fundavo dabartinės Šiaulėnų bažnyčios statybą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]