Ástor Piazzolla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ástor Piazzolla

Piazzolla 1971 m.
Biografija
Pilnas vardasÁstor Pantaleón Piazzolla
Dar žinomasEl Gran Ástor
Gimė1921 m. kovo 11 d.
Argentina Mar del Plata, Argentina
Mirė1992 m. liepos 4 d. (71 metai) Buenos Airės, Argentina
Žanraitango, džiazas, klasikinė muzika
Veiklakompozitorius, bandonijos virtuozas
Instrumentaibandonija
Aktyvumo metaiXX a. 4 deš. - 1992 m.
SvetainėPiazzolla muzikai skirta svetainė

Astoras Piacola (isp. Ástor Piazzolla, g. 1921 m. kovo 11 d. Mar del Platoje – m. 1992 m. liepos 4 d. Buenos Airėse) – Argentinos tango kompozitorius, bandonijos virtuozas. Jis laikomas tradicinės tango muzikos revoliucionieriumi, su tango sujungęs džiazo, klasikinės muzikos elementus ir sukūręs taip vadinamą „naująjį tango“ (Nuevo tango).

Per savo ilgametę karjerą rengdavo pasirodymus su įvairiais orkestrais, visoje šalyje susilaukė didelio pripažinimo ir buvo pramintas „El Gran Ástor“.

Jo muzikinį stilių įtakojo vaikystėje gyvenant Niujorke pažintis su džiazo muzika. Ástor Piazzolla mokėsi groti akordeonu, pas Sergėjų Rachmaninovą mokėsi groti fortepijonu. Susipažino su Argentinos legendiniu tango muzikos atlikėju Carlos Gardel, kuris pakvietė Astorą vaidinti kine, Prancūzijoje mokėsi pas Nadia Boulanger.

Nors Ástor Piazzolla pradžioje grojo tradicinį tango, tačiau vis labiau linko prie to, kad tango skirtas ne šokiui, o klausymui.

Kompozitorius dirbo Buenos Airių Kolono teatre, rengė koncertus Lotynų Amerikos, Europos, JAV miestuose. Per paskutiniuosius 10 metų Piazzolla sukūrė virš 300 tango, 50 melodijų kino filmams, muziką spektakliams, baletams. 1992 m. Piazzolla kūrinys „Oblivion“ nominuotas Grammy apdovanojimui, kaip geriausia instrumentinė kompozicija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]