Taburetė

Taburetė (angl. stool) – vienvietis sėdimasis baldas, primenantis kėdę be atlošo ir ranktūrių.^[1] Sėdynė paprastai kieta. Tai vienas senoviškiausių sėdimųjų baldų. Paprastai turi 3 ar 4 kojas, nors pasitaiko turinčių vieną koją ar penkias.

Taburečių kilmė nėra žinoma.^[2] Manoma, kad jos yra vieni seniausių medinių baldų. Baldų ekspertas Percy Macquoid teigė, kad tekintų taburečių idėją iš Bizantijos parsigabeno Bizantijos gvardijoje tarnavę normanai. Vėliau per normanų kultūrą taburetės pasiekė Angliją ir likusią Europą.^[2]^[3]

Viduramžiais sėdimieji baldai buvo suolai, taburetės ir labai retos sosto pavidalo kėdės, naudotos kaip aukšto statuso ženklas. Tuometinės taburetės buvo dviejų rūšių:

lentinės taburetės (angl. boarded stools^[4], kitaip gotiškosios taburetės (angl. Gothic stool)^[3] – trumpo suolo pavidalo, galuose – plačių lentų pavidalo kojos.^[3].
tekintos taburetės (angl. turned stool). Iš tekintų taburečių vėliau atsirado tekintos kodės (angl. turned chair) ir vindzorinės kėdės (angl. Windsor chair). Paprasčiausios tekintos taburetės priminė vinzorinę kėdę: sėdynė iš vientisos lentos su trimis kojomis, kurios įtvirtintos į apvalias angas. Tokias paprastas tabretes galbūt gamino naudodami žalios medienos techniką: išdžiovintos medienos kojas įstatydavo į žalio medžio sėdynes angas. Sėdynei džiūstant ir traukiantis angos siaurėja, todėl ir tvirtai suspaudžia įstatytas kojas. Kojas pradžioje darydavo iš apdrožtų reikiamo storio šakų ar medelių, vėliau kojas imta tekinti.

Trikojės taburetės žinomos iš XVII a., taip pat ir tekintos taburetės.^[5]

Vėliau, XVII a. atsirado taburetės iš sunertų medinių dalių. Tai buvo didelės dėžiškos taburetės. kurioms gaminti reikėjo labai nedaug medienos. ^[6]

Paprasta medinė taburetė
Paprasta medinė taburetė (Indija)
Reguliuojamo aukščio sraigtinė taburetė
Trikojė taburetė karvei melžti
Taburetė (1884 m.)
XVII a. sulankstoma taburetė
Taburetė
XX a. pradžios taburetė
Aukšta taburetė
Venecinė taburetė ir riešutmedžio
Reguliuojamo aukščio taburetė su ratukais
Afrikinė taburetė
Taburetė su batų džiovinimo skyriumi
Sulankstoma taburetė

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Taburetė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 392 psl.
↑ ^2,0 ^2,1 Chinnery, Victor (1979). Oak Furniture: The British Tradition. Woodbridge, Suffolk: Antique Collector's Club. p. 87. ISBN 0-902028-61-8.
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 Macquoid, Percy (1988) [1904]. A History of English Furniture. Studio Editions. p. 37. ISBN 1-85170-080-3.
↑ Chinnery 1979, p. 261
↑ Holme, Randle (c. 1649). Academie of Armory. „a Turned stoole...This is so termed because it is made by the Turner, or wheele wrioght all of Turned wood, wrought with Knops, and rings all over the feete...“, reprinted in Chinnery 1979, p. 87
↑ Chinnery 1979, p. 231

[1] Taburetė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 392 psl.

[Chinnery,_1979,_87-2] 2,0 ^2,1 Chinnery, Victor (1979). Oak Furniture: The British Tradition. Woodbridge, Suffolk: Antique Collector's Club. p. 87. ISBN 0-902028-61-8.

[Macquoid,_1904,_37-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 Macquoid, Percy (1988) [1904]. A History of English Furniture. Studio Editions. p. 37. ISBN 1-85170-080-3.

[4] Chinnery 1979, p. 261

[5] Holme, Randle (c. 1649). Academie of Armory. „a Turned stoole...This is so termed because it is made by the Turner, or wheele wrioght all of Turned wood, wrought with Knops, and rings all over the feete...“, reprinted in Chinnery 1979, p. 87

[6] Chinnery 1979, p. 231

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]