Tabu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tabu (iš polineziečių k. tapu, tabu reiškiančio „uždrausta, neleidžiama“) – stiprus socialinis draudimas, nukreiptas prieš kokius nors veiksmus, žodžius, elgesį, kuris visuomenės laikomas gėdingu, žeminančiu, šlykščiu, šventvagišku. Dalis tabu pasireiškia įstatymuose, moralės normose.

Tabu griežtumas ir paplitimas priklauso nuo visuomenės. Paprastai, itin griežti tabu būdingi nedidelėms gentims (Okeanijos, Afrikos, indėnų tautelėms), taip pat religinių dogmų sukaustytoms visuomenėms. Moderniose visuomenėse tabu galioja vis mažesniam reiškinių skaičiui, tabu pažeidimas nebesulaukia itin neigiamos reakcijos.

Tabu pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvasiškumą ir bendruomeniškumą pabrėžiančiose kultūrose gausu tabu, skirtų mirčiai, santykiams su vadu, atvykėliais, giminystės santykiams, apeigoms ir santykiams su dievais.