Likeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Likeris „Vana Tallinn

Likeris (pranc. liqueur) – stiprus, saldus alkoholinis gėrimas, gaunamas maišant spiritinius gėrimus su įvairiais sirupais, trauktinėmis, vynais, sultimis.

Likerių stiprumas būna labai įvairus: nuo 18 iki 80% etilo alkoholio. Skoniui pagerinti į likerius pilama cukraus sirupo, tirštumui (konsistencijai) išlaikyti – krakmolo sirupo.

Kai kurie likeriai, kaip ir trauktinės, gali būti išlaikomi iki kelerių metų, kad įgytų geresnį skonį. Dėl didelio cukraus kiekio, paprastai laikoma stikliniuose ar metaliniuose induose, o ne statinėse.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji likeriai buvo pradėti kurti dar XII-XIII amžiuose, iš karto po alkoholio distiliacijos išradimo. Likeriai itin išpopuliarėjo XIX amžiuje, atsiradus pigioms spirito gamybos technologijoms.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiaušininis likeris „Advokat“

Tai labai plati alkoholinių gėrimų grupė. Likeriai skirstomi į stiprius, desertinius ir kremo likerius.

Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Likeriai gali būti geriami gryni arba maišomi su kitais gėrimais, įeina į alkoholinių kokteilių sudėtį, tinka gerti su bet kokiomis sultimis. Jie plačiai naudojami konditerijoje.

Kaip desertinis gėrimas likeris patiekiamas pavalgius, su kava ar arbata.