Kolera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kolera senovės lietuvių mitologijoje – epideminės ligos deivė, Maro palydovė. Apibūdinama kaip „juodai apsirėdžiusi ponia“, kuri važinėjasi karieta kartu su Maru. Karietoje įkintyti keturi juodi žirgai. Sakmėse minima, kaip „baisiai didelė boba“, neretai jojanti raita[1]. Jei žmogus jai padeda, parodo kelią, ji nekliudanti to žmogaus ar viso jo kaimo. Sakoma, kad Kolera „baisiai bjauri, nuplyšusi, sustirusi“ bei smirdinti. Tam, kad sulaikytų Kolerą, žmonės ties kaimo ribom kūrendavo laužus, statydavo kryžius. Kolera panaši į Maro deives, tačiau pasižymi bjauresne išvaizda, ir jai paslaugą padaręs žmogus gali tikėtis likti gyvas.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kolera. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 282 p.