Zvezda (TKS modulis)

Straipsnis turėtų prasidėti aiškiu apibrėžimu.
Jei galite, apibrėžkite straipsnio dalyką, pagrindinę sąvoką.

„Zvezda“ (rus. Звезда́ 'žvaigždė') aptarnavimo modulis tapo pirmuoju pilnai rusišku indėliu į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir ankstyvoje stoties kūrimo stadijoje buvo visų atvykusių į stotį astronautų ir kosmonautų gyvenamąja bei pagrindine darbo vieta. Modulį į orbitą iškėlė Rusijos nešančioji raketa „Proton“, startavusi iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

Be gyvybės palaikymo sistemų, modulyje veikia duomenų apdorojimo, skrydžio kontrolės bei variklių valdymo sistemos. Modulyje taip pat įdiegta ryšio sistema, kuri leidžia valdyti modulį nuotoliniu būdu iš valdymo centro Žemėje. Prie „Zvezda“ modulio jungiasi atvykstantys Rusijos pilotuojami „Sojuz“ bei transportiniai „Progress“ erdvėlaiviai. Taip pat numatyta galimybė jungtis Europos automatiniams transportiniams aparatams.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modulio „Zvezda“ generaliniu rangovu tapo Raketinė-kosminė korporacija (RKK) „Energija“, o pagrindiniu subrangovu – M.V.Chruničiovo vardo valstybinis mokslinių tyrimų ir gamybinis centras. Šio centro konstruktorių biuras „Saliut“ įvykdė didelę dalį projektavimo ir konstravimo darbų. RKK pagamino korpusą, surinko modulį bei atliko dalį bandymų. „Zvezda“ modulis yra rusiškojo Tarptautinės kosminės stoties segmento šerdis. Modulis užtikrina iki 6 žmonių ekipažo veiklą bei pastoviai kintančios konfigūracijos stoties valdymą. Tai sudėtingiausias ir turintis daugiausiai įvairios aparatūros Rusijos modulis Tarptautinėje kosminėje stotyje.

Dėl raketos nešėjos keliamosios galios apribojimų ne visa įranga ir aparatūra buvo pristatyta į orbitą kartu su moduliu „Zvezda“. Ją buvo planuojama pristatyti krovininiais „Progress“ bei „Shuttle“ erdvėlaiviais. Dalis aparatūros bei įrangos, pavyzdžiui, veloergometras bei bėgimo takelis jau buvo anksčiau pristatyta į stotį „STS-88“, „STS-96“ bei „STS-101“ misijų metu ir buvo saugoma modulio „Zaria“ krovinių skyriuje.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Zvezda“ modulį sudaro 4 skyriai: trys hermetiški – pereinamasis, darbo bei tarpinė kamera ir vienas nehermetiškas – agregatų skyrius. Pastarajame sumontuotas jungtinis variklių įrenginys (rus. объединенная двигательная установка). Dviejų išskleistų saulės elementų sistemų ilgis 29,73 m, bendras elementų plotas 76 m². Maksimali generuojama galia – 9,8 kW. Taip pat numatyta sumontuoti keturias papildomas saulės elementų sistemas. Jas sumontavus elektros galia išaugs iki 13,8 kW. Vis tik pagrindinė duomenų apdorojimo sistema DMS-R pagaminta ne Rusijoje, ją pateikė Europos kosmoso agentūra (ESA).