Zujų piliakalnis
| Zujų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Zujų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Ukmergės rajonas | ||
| Seniūnija | Vidiškių seniūnija | ||
| Aukštis | 6-12 m | ||
| Plotas | 25x40-20 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1970 | ||
| Registro Nr. | AR1279 / 3556 / A1209 | ||
Zujų piliakalnis, Šanto kalnelis – piliakalnis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Zujų kaime, Vidiškių seniūnija. Pasiekiamas iš plento Ukmergė – Utena priešais Mūšią pasukus žvyrkeliu į dešinę pietryčiuosna Zujų link, už 200 m pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi ir pavažiavus 300 m lauko keliuku palei elektros liniją, kuri kerta piliakalnį.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Mūšios ir Šventosios dešiniuosiuose krantuose, jų santakoje esančiame kranto kyšulyje. Aikštelė trapecinė, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 25 m ilgio, 40 m pločio pietiniame, 20 m šiauriniame gale. Aikštelė galuose įtvirtinta puslankio formos pylimais ir grioviais. Pietinėje aikštelės pusėje iškastas 40 m ilgio, 9 m pločio, 2 m gylio griovys 5 m pločio dugnu, už kurio supiltas 45 m ilgio, 3 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Jo išorinis pietinis šlaitas leidžiasi į 30 m pločio, 2 m gylio daubą, kurios rytinis ir vakarinis galai virsta griovomis. Šiauriniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės, iškastas 12 m ilgio, 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 12 m ilgio, 0,8 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Jo išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į antrą 12 m ilgio, 3 m pločio, 0,3 m gylio griovį, už kurio kyla antras 10 m ilgio, 0,8 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Pastarojo išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 40 m ilgio piliakalniui nepanaudotą kyšulio dalį lygiu paviršiumi - terasą. Šlaitai statūs, 6-12 m aukščio.
Piliakalnį apardė arimai bei apkasai, šiaurinių pylimų ir griovių vakarinę dalį nuplovė Mūšia. Piliakalnis sužalotas 2000 m. tiesiant elektros liniją: nustumta 8-10 m pločio aikštelės šiaurinė dalis su visais pylimais, aikštelės vakarinėje dalyje pastatytas stulpas su atrama. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais.
1 km į pietus yra I tūkstantmečio vidurio pilkapynas, 350 m į pietvakarius Mūšios pakrantė vadinama alka.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 19600 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 228600 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Levaniškių piliakalnis 28 km | Svirnų piliakalnis 9 km | Vargulių piliakalnis 17 km |
| |||||||
| Laičių piliakalnis 11 km |
|
Antatilčių piliakalnis 7 km | |||||||||
| Ukmergės piliakalnis 7 km | Juodausių piliakalnis 3,5 km | Pilionių piliakalnis 16 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 195 (24)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 196.
- Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva II. V., 1998. P.136.
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 200-201.
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 260 (Nr. 104).