Zita Kreivytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Zita Kreivytė (g. 1942 m. rugpjūčio 2 d. Jovaišai, Deltuvos valsčius) – Lietuvos dailininkė odininkė.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Sesuo Ona Kreivytė-Naruševičienė. 1971 m. baigė Estijos dailės institutą Taline. Nuo 1971 m. Vilniaus „Dailės“ kombinato, nuo 1994 m. bendrovės „Vilniaus dailė“ dailininkė, 19741995 m. Odos dirbinių cecho vadovė.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausia kūrybos sritis – knygrišystė („Ateities vizija“ I–III 1998 m., „M. K. Čiurlionis“ 1999 m., „Bronius Kutavičius“, „Lietuva medaliuose“ abi 2000 m., „Valentinas Antanavičius2003 m., „Pats geriausias daiktas pasaulyje“ 2005 m.). Sukūrė pano („Piligrimo kelionė“ 2000 m.), erdvinių objektų („Torsas“ I–II 2001 m., „Dykumų aguonos“, „Ledo gėlės“, abu 2002 m.), originalaus dizaino konstruktyvių aptakių formų dėžučių, veidrodžių. Naudoja įvairias technologijas: reljefinį modeliavimą, pynimą, deginimą, šešėliavimą, auksavimą, sidabravimą. Minimalistinių spalvų odą derina su medžiu, metalu. Sukūrė įvairios paskirties meninės odos modelių etalonų – albumų, svečių knygų, aplankų, dėžučių, rašomojo stalo komplektų, užrašų knygelių, piniginių, aprangos priedų. Nuo 1972 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos surengtos Vilniuje 2002 m., su D. Mieželaityte2004 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nijolė Žilinskienė. Zita Kreivytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 760 psl.