Zigmas Kuzmickis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zigmas Kuzmickis
Gimė 1898 m. kovo 10 d.
Rembovas (Rębowo),
Plocko gubernija
Mirė 1976 m. liepos 30 d. (78 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinės
Veikla Lietuvos literatūros ir kalbos tyrinėtojas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (1966 m.).

Zigmas Kuzmickis (1898 m. kovo 10 d. Rembove, Plocko gubernijoje – 1976 m. liepos 30 d. Kaune) – Lietuvos literatūros ir kalbos tyrinėtojas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (1966 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1905 m. tėvams grįžus į Lietuvą, vaikystę praleido Kunigiškių kaime (dab. Anykščių rajone), lankė Kunigiškių pradžios mokyklą.

19121915 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Prasidėjus karui, kartu su gimnazija evakavosi į Voronežą (Rusija) ir ten 1917 m. ją baigė.

Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. lapkritį baigė buhalterijos ir kooperacijos kursus.

19191922 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo karo valdininkas. 1922 m. rugsėjo–gruodžio mėn. buvo „Kario“ redaktorius. 1920–1921 m. kartu mokėsi Jono Jablonskio lietuvių kalbos kursuose, ruošdamasis studijoms. 1922 m. pabaigoje paleistas iš kariuomenės.

1926 m. baigė Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1926–1928 m. redagavo dienraščio „Lietuva“ priedus „Sekmoji diena“, „Iliustruotoji Lietuva“, 1927 m. išleido literatūrinį almanachą „Gubos“. 19331937 m. Švietimo ministerijos inspektorius. 1937–1939 m. dėstė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus pedagogikos institutuose. 1939–1941 m. Vilniaus V gimnazijos direktorius. 1941–1953 m. mokytojavo Kauno gimnazijose, 19511971 m. Kauno politechnikos instituto dėstytojas, nuo 1968 m. docentas.

Paskelbė straipsnių apie mokyklą, pedagogiką, kalbos, literatūros ir jų dėstymo klausimais, nagrinėjo dorovines kultūros ir auklėjimo problemas. Jo vadovėliai gerai metodiškai parengti, pateikta klausimų ir kitų didaktinių užduočių. Parašė atsiminimų apie Vaižgantą, B. Sruogą, Vydūną, J. Jablonskį ir kitus.[1] Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[2]

Įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių kalbos sintaksė, vadovėlis, 1930 m.
  • Lietuvių kalbos gramatika, vadovėlis, 1933 m., 4 leid. 1938 m.
  • Lietuvių skaitymai, chrestomatija moksleiviams, 1932 m., 2 leid. 1934 m.
  • Mokyklos skaitymai, chrestomatija moksleiviams, 1937 m.
  • Lietuvių literatūra, vadovėlis, 5 d. 1931–1934 m. – pirmoji išsamesnė, prie gimnazijos programų priderinta lietuvių literatūros istorija.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ramutis KarmalavičiusZigmas Kuzmickis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 351 psl.
  2. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KUZMICKIS%20ZIGMAS[neveikianti nuoroda]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]