Zenonas Mačionis
Zenonas Mačionis (1933 m. rugpjūčio 12 d. Juostininkai, Raguvos valsčius – 2002 m. birželio 16 d. Vilnius) – Lietuvos chemikas, mokslo istorikas, fizinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žmona architektė Živilė Antanina Mačionienė. 1957 m. baigė Vilniaus universitetą. 1964 m. chemijos mokslų kandidatas.
1957–1959 m. dirbo „Elnio“ fabrike Šiauliuose, 1959–1962 m. Baltarusijos universiteto aspirantas, nuo 1962 m. Vilniaus universiteto dėstytojas; nuo 1969 m. docentas. 1991–1992 ir 1997 m. dirbo Kokolos technologijos institute.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinių tyrimų sritys – anijoninė polimerizacija, kumaroninės dervos, jų chemijos modifikavimas, katijoninių jonogeninių polimerizacija ir kopolimerizacija, kopolimerų taikymas praktikoje.
Parengė 11 mokomųjų priemonių (kai kurias su kitais), paskelbė straipsnių apie žymius Lietuvos chemikus ir jų darbus Vilniaus universitete. Normino lietuvių chemijos terminiją, „Chemijos terminų aiškinamojo žodyno“ (2 t. 2003 m.) rengimo iniciatorius, atsakingasis redaktorius. Išugdė polimerų chemijos specialistų, 1979 m. Vilniaus universiteto Chemijos fakultete įkūrė muziejų.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Iš chemijos mokslo istorijos Lietuvoje, 1991 m.
- Profesorius Vincas Čepinskis, su J. Čepinskiu, 1992 m.
- Profesorius Kazys Daukšas, 2000 m.
- Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas 1784–1944-1999, 2 t. 2001 m.
- Juostininkai: kaimas ir žmonės, 2001 m.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- L. Kazlauskienė. Zenonas Mačionis. Bibliografinė rodyklė, Vilnius, 2003 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Leopoldas Radžiūnas. Zenonas Mačionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 755 psl.