Zemovitas IV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mazovijos kunigaikštysčių žemės 1381 m.
Zemovito IV antspaudas

Zemovitas IV (lenk. Siemowit IV; Ziemowit IV; g. 1353/1356[1] – m. 1426 m. sausio 21 d.) – Mazovijos kunigaikštisPiastų dinastijos, vienas Lenkijos kariuomenės vadų Žalgirio mūšyje.

Zemovito IV valdos apėmė Čersko (Czersk), Mazovijos Ravos (Rawa Mazowiecka), Sichačevo (Sochaczew), Plocko ir Gostynino (Gostynin) žemes. 1381 m. jis paveldėjo Wišą (Wisz), o 1387 m. – Belzą (lenk. Bełz)).

Zemovitas IV buvo Zemovito III sūnus. Mirus Liudvikui I Vengrui (kuris buvo Vengrijos karalius nuo 1342 m. ir Lenkijos karalius nuo 1370 m.) Ziemovitas IV buvo vienas kandidatų į Lenkijos sostą. 1383 m. jis užkariavo Kujaviją, bet netrukus jį iš Kujavijos išvarė jungtinės Mažosios Lenkijos šlėktų ir Vengrijos pajėgos.

1386 m. jis pripažino Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos valdžią ir tapo paveldimuoju Lenkijos vasalu. 1387 m. jis vedė Jogailos seserį Aleksandrą, kartu gaudamas Belzo kunigaikštystę.

Zemovitas IV prarado daug valdų dėl Teutonų ordino užkariavimo, tame tarpe – Vizną (Wizna), Zavkžę (Zawkrze) ir Plonską. Siekdamas augauti šias žemes jis dalyvavo 1409–1410 m. Lenkijos ir Lietuvos kare su Teutonų ordinu. Žalgirio mūšyje jis su trimis savo pulkais kovėsi Lenkijos pusėje.

Zemovitui IV mirus kunigaikščiu tapo jo ir Aleksandros sūnus Traidenis II (lenk. Trojden II).

Karališkieji titulai
Prieš tai:
Zemovitas III
Mazovijos kunigaikštis
1374 - 1426
Po to:
Traidenis II

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kazimierz Jasiński: Rodowód Piastów mazowieckich. Poznań - Wrocław 1998, p. 87-88.