Zapsys
| Zapsys | |
|---|---|
 Zapsys nuo pietinio kranto
| |
| Vieta | Lazdijų raj.,  Lietuva
|
| Plotas | 1,942 km² |
| Kranto linijos ilgis | 9,16 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Vidutinis gylis | 7,12 m |
| Didžiausias gylis | 18 m |
| Įteka | Alna, Ryna, Z-1, Z-2, bevardis upelis |
| Išteka | Zapsė |
  Zapsys | |
| Koordinatės | 54°07′18″ š. pl. 23°33′33″ r. ilg. / 54.12167°š. pl. 23.55917°r. ilg. |
 Vikiteka
|
Zapsys |
Zapsys – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 9 km į vakarus nuo Veisiejų. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 2,16 km, plotis iki 1,46 km. Altitudė 118,8 m. Giliausia ežero vieta (18 m) yra jo pietinėje dalyje. Kranto linija vingiuota, gausu įlankų, kyšulių, pusiasalių. Būdingi žemi, kai kur supelkėję krantai (šiaurėje Galsto ir Bagutės pelkės), pietrytinis krantas aukštesnis. Pakrantės miškingos, iš pietų prieina Klepočių miškas. Pietinėje dalyje yra 2 salos, kurių plotai 0,1 ha ir 0,03 ha. Atabradą dengia smėlis, žvyras, pelkėtose pakrantėse – dumblas, ežero dugnas padengtas sapropelingu dumblu.
Šiaurės rytuose Zapsys siauru sąsiauriu jungiasi su Galstu.[1] Iš Alno ežero įteka Alna, upeliai iš Ragožės ir Zapselio ežerų. Pietuose išteka Zapsė (į Veisiejo ežerą, Baltosios Ančios baseinas). Ežero pratakumas 319 % per metus.
Ežere yra lydekų, kuojų, lynų, karšių, raudžių, aukšlių, karosų, ešerių.[2]
Kaimai prie Zapsio: Klepočiai, Kaženiai, Zelionka, Puodžiškė, Pazapsiai. Pietine pakrante eina kelias 2524 Gudeliai–Kalėdiškiai .
Vandenvardis greičiausiai jotvingiškos kilmės. Siejamas su gelmės, prarajos reikšmėmis (plg. latv. žapkas „valkos ant kelio“, av. gafya „bedugnė, praraja“).[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Zopsie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 661 psl. (lenk.)
- ↑ Zapsys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 613
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 392–393