Xerox

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Xerox Corporation
Forma Akcinė bendrovė
Pramonė Dokumentų paslaugos, skaitmeninės fotografijos, kompiuterio išoriniai įrenginiai
Įkurta 1906 m. Ročesteryje
Centrinė būstinė Norvolkas, Konektikutas, JAV
Svarbiausi darbuotojai Ursula Burns
Produkcija Kopijavimo aparatai, displėjai, fakso aparatai, spausdintuvai, projektoriai, skaitytuvai
Pajamos Didėjimas $21,633 mlrd. (2010 m.)
Darbuotojų 136 500 (2010 m.)
Tinklalapis Xerox.com

Xerox Corporation – tarptautinė dokumentų valdymo korporacija, gaminanti įvairius spausdintuvus, daugiafunkcines sistemas, kopijavimo aparatus ir kitus pan. produktus, taip pat teikia susijusias paslaugas.

Būstinė įsikūrusi Norvolko mieste, Konektikute (JAV) (iki 2007 m. būstinė buvo Stamforde), taipogi dauguma darbuotojų tebedirba Ročesteryje, kur bendrovė buvo įkurta.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Xerox Alto kompiuteris

„Xerox“ buvo įkurta 1906 m. kaip „The Haloid Photographic Company“,[1] gamino fotopopierius ir susijusią įrangą. 1958 m. pakeitė pavadinimą į „Haloid Xerox“, o 1961 m. jį sutrumpino iki „Xerox“.[2] Terminas Kserografija, kilęs iš graikų k. ir reiškiantis sausas raštas, yra proceso, išrasto šios bendrovės 1938 m., pavadinimas. Bendrovė iškilo 1959 m. pristačiusi Xerox 914,[3] pirmąjį kopijavimo aparatą. Produktas buvo toks sėkmingas, kad 1961-ųjų pab. „Xerox“ uždirbo $60 mln. JAV dolerių pelno. 1965 m. pajamos šoktelėjo iki $500 mln. 1955 m. bendrovė pristatė pirmąjį automatinį elektrofotografinį mikrofilmų spausdintuvą, pavadinimu Copyflo. 1963 m. „Xerox“ išleido Xerox 813, pirmąjį stalinį popieriaus kopijavimo aparatą. Po dešimties metų, t. y. 1973 m., pasirodė spalvotai kopijuojantis aparatas.

Nuošalyje prie kopijavimo aparatų dirbo dar viena grupė. Jie siekė sujungti du aparatus per vietinį telefono tinklą taip, jog dokumentas nuskenuotas viena mašina, būtų atspausdintas kitoje. Galiausiai buvo išrastas pirmųjų fakso aparatų prototipas.

XX a. 7-ajame dešimtmetyje bendrovė pradėjo sparčiai augti. 1960 m. Vebsteryje, Niujorko valstijoje, buvo įsteigtas mokslinės tiriamosios veiklos centras. 1969 m. buvo išrastas lazerinis spausdintuvas. Kiek vėliau pasirodė ir spalvotai kopijuojantis aparatas. 19731975 m. buvo užfiksuotas rekordinis pajamų augimas,[4] bendrovė pradėjo plėstis globaliai. 1975 m. bendrovei buvo iškelta byla dėl monopolijos, kuri pasibaigė tuo, kad „Xerox“ buvo priversta suteikti ištisas patentų licencijas konkurentams, daugiausia japonų įmonėms. Po kelerių metų „Xerox“ turima kopijavimo aparatų rinkos dalis Jungtinėse Valstijose smuko nuo 100 % iki mažiau nei 14 %.

1970 m. bendrovė įsteigė Palo Alto tyrimų centrą. Jame buvo sukurtos tokios technologijos, kaip kad grafinė sąsaja, spausdinimas lazeriu, WYSIWYG teksto redagavimo programa ir Ethernet. 1973 m. buvo sukurtas Xerox Alto, nedidelis minikompiuteris, panašus į šių dienų darbo stotis ar asmeninius kompiuterius. Jis turėjo CRT monitorių, kompiuterinę pelę ir Qwerty tipo klaviatūrą. Tačiau nebuvo komerciškai sėkmingas, paprasčiausiai dėl to, jog kaina buvo per didelė. Vis dėlto, juos savo biuruose naudojo pati bendrovė, taipogi JAV vyriausybė ir kariuomenė. Kompiuteriai buvo sujungti pačių „Xerox“ sukurtu Ethernet kompiuterių tinklu. Tyrimų centre taip pat buvo sukurtas vienas pirmųjų interneto tinklo protokolas – PARC Universal Packet. 1981 m. pasirodė Xerox 8010 Star kompiuteris, be anksčiau minėtų technologijų turėjęs failų serverį, spausdinimo funkciją ir el. paštą. Vėlgi pardavimai buvo menki, jo kaina siekė $16 000 dolerių. Tipiškas biuras aprūpintas tokiais kompiuteriais ir spausdintuvais, sujungtais tinklu, kainavo $100 000 dolerių.

Įmonė po nuosmukio atsigavo XX a. 10-ajame dešimtmetyje, sukurdama skaitmeninius kopijavimo aparatus ir aukštos klasės lazerinius spausdintuvus su įmontuotais skaitytuvais bei pradėdama teikti įvairias susijusias paslaugas.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Online Fact Book: Xerox at a Glance, xerox.com. Nuoroda tikrinta 2012-01-11. (angl.)
  2. Xerox Raghu Hopes Its New Logo Doesn’t Say ‘Copier’, NYT.com. Nuoroda tikrinta 2012-01-11. (angl.)
  3. Eva Hemmungs Wirten (2004). No Trespassing: Authorship, Intellectual Property Rights, and the Boundaries of Globalization. University of Toronto Press.
  4. Smith, Gene. "Xerox Foresees Profit Record in 1973." New York Times. May 25, 1973; Reckert, Claire M. "Xerox Earnings Set Record." New York Times. July 17, 1974; Reckert, Claire M. "Xerox Earnings Up 5.4% to Record." New York Times. April 16, 1975.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • David Owen, Copies in Seconds: How a Lone Inventor and an Unknown Company Created the Biggest Communication Breakthrough Since Gutenberg—Chester Carlson and the Birth of the Xerox Machine, Simon & Schuster, 2004, ISBN 978-0-7432-5117-4
  • Charles D. Ellis, Joe Wilson and the Creation of Xerox, Wiley, 2006, ISBN 978-0-471-99835-8

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Xerox – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka