XV amžiaus 6-asis dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XV amžiaus šeštasis dešimtmetis prasidėjo 1451 metais ir baigėsi 1460 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžiusXV amžiusXVI amžius

Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as - 6-as - 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as

Metai: 1451 1452 1453 1454 1455 1456 1457 1458 1459 1460

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1451[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pr. Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Karalius ir Ldk Kazimieras Jogailaitis žiemą praleido apvažiuodamas Polocką, Vitebską ir Smolenską.
  • Ldk Vytauto duktė Sofija Vytautaitė – Maskvos Didžioji kunigaikštienė, asmeniškai vadovavo Maskvos gynybai nuo totorių. Priešai buvo sėkmingai atremti.
  • Kražiuose (?) mirė (ar 1452 m.) LDK bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (g.~1380 m.). Buvo vienas ištikimiausių Vytauto šalininkų, 1412 m. jo paskirtas pirmuoju Žemaitijos seniūnu.
  • Metų pab. Vilniuje vyko LDK Seimas.

1452[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 10 d. Lucke mirė Boleslovas Švitrigaila (Ldk 1430–1432 m.). Švitrigaila buvo Ldk Algirdo ir Tverės kunigaikštytės Julijonos sūnus (g.~1370 m.). Palaidotas Vilniaus arkikatedroje.
  • Metų pradž. Maskvoje neaiškiomis aplinkybėmis mirė kunig. Mykolas Žygimantaitis, Ldk Žygimanto Kęstutaičio sūnus. Palaidotas Vilniaus arkikatedroje. Mykolo Žygimantaičio mirtimi baigėsi Kęstučio giminės vyriškoji linija.
  • Gegužės mėn. Lenkijos ir LDK kardinolas, Kijevo ir visos Rusios metropolitas Izidoras, kaip Popiežiaus legatas išvyko į turkais apsupta Konstantinopolį su 200 lankininkais.
  • Ldk Kazimiero Jogailaičio privilegijoje nurodomas finansavimas Vilniaus katedros mokyklai išlaikyti. Mokesčių rinkėjai tam tikrą pinigų sumą turi surinkti iš Vilniaus miesto smuklių.
  • Maskva nustojo mokėti kasmetinė duoklė totorių ordai.
  • LDK Seime Vilniuje buvo aptariamos problemos dėl Volynės išsaugojimo LDK.
  • Radvila Astikaitis vadovavo didikams, kurie buvo nusistatė prieš Kazimierą Jogailaitį ir dabar iškėlė jį į Ldk sostą. Palaikymui užtikrinti nuvyko pas Ordos chaną Seidų Achmedą, bet chano kariuomenė buvo Chadži-Girėjo sutriuškinta. Radvila Astikaitis buvo sužeistas ir pakliuvo į nelaisvė.
  • Gruodžio 12 d. popiežiaus legatas Izidoras Šv. Sofijos sobore Konstantinopolyje paskelbė katalikų ir stačiatikių bažnyčios formalia sąjungą. Jis su lankininkų burių buvo vienas iš didvyrių, ginant miestą nuo turkų.

1453[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1454[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario mėn. pr. prasidėjo Vokiečių ordino miestiečių sukilimas. Prūsijos sąjunga kreipėsi į Lenkijos karalių Kazimierą Jogailaitį, prašant prijungti Prūsiją prie Lenkijos.
  • Kovo 6 d. Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis paskelbė Prūsijos prijungimo prie Lenkijos aktą. Prasidėjo Trylikos metų karas dėl Prūsijos (iki 1466 m.). Kazimieras atsidūrė kryžiuočius rėmusių popiežių nemalonėje. Popiežius Kalikstas III ekskomunikavo Kazimierą rėmusią Prūsų sąjungą.
  • Kovo 10 d. Elžbieta Habsburgaitė, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II duktė, ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Ldk Kazimiero Jogailaičio.
  • Balandžio mėn. Breste įvykusiame LDK seime buvo sudarytas slaptas susitarimas su lenkais. Lenkija Lietuvai pripažino Voluinę reikalaudama, kad per Žemaitiją nebūtų praleista Livonijos ordino kariuomenė.
  • Rugpjūčio mėn. žemaičiai sudegino Klaipėdos miestą bei dalį pilies.
  • Klaipėdos pilį buvo užėmusi Lenkijos karalystės kariuomenė.
  • Maro epidemija Prūsijoje. Dancige vasarą mirę apie 20 000 žmonių.
  • Rugsėjo 18 d. mūšyje prie Choinicė Vokiečių ordinas sumušė Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio vadovaujamą jungtinę Lenkijos ir Prūsijos konfederacijos kariuomenę.
  • Mirė Aleksandras Olelka - Kopylio, Slucko ir Kijevo kunigaikštis. Kijevo kunig. Vladimiro Algirdaičio sūnus. Buvo vedęs Maskvos dk Vasilijaus I ir Ldk Vytauto dukters Sofijos dukterį Anastaziją. Palaidotas Kijevo Pečiorų Lauros vienuolyne.

1455[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Klaipėdos pilį savo iniciatyva buvo užėmusios žemaičių pajėgos.
  • Livonijos riteriai sudegino žemaičių užimtą Klaipėdos miestą. Jis turėjo būti kiek išaugės, nes gana gyvai prekiavo su lietuvių, Hanzos sąjungos ir kitais vokiečių miestais.
  • Radvila Astikaitis grįžo iš nelaisvės į Lietuvą ir jam buvo atimtos visos pareigybės. Vėliau jas atgavo.

1456[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pagal Jaželbicko sutartį Novgorodo respublika pripažino savo priklausomybę nuo Maskvos.
  • Klaipėda konkuravo su Karaliaučiumi ir Gdanskų, kuriu laivynas, siekdamas pakirsti Klaipėdos prekybą, puolė miestą, apgriovė uostą, pagrobė laivų.
  • Lietuvos didikai, vadovaujami Vilniaus vaivados Jono Goštauto, ketino pašalinti iš Lietuvos sosto didįjį kunigaikštį Kazimierą.
  • Gruodį Vilniuje vyko LDK Seimas.

1457[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vokiečių ordinas pardavė Lenkijai savo sostinę Marienburgą ir ordino magistras Liudvigas fon Erlichshauzenas turėjo persikelti į naująja sostine – Karaliaučių.
  • Karaliaučiaus ir Gdansko laivynas, siekdamas pakirsti Klaipėdos prekybą, puolė miestą, apgriovė uostą, pagrobė laivų.
  • Žemaičių seniūnas Jonas Kęsgaila atakavo ir trumpam užėmė kryžiuočių valdomą Klaipėdą.
  • Naugarduko suvažiavime Vilniaus vaivados Jono Goštauto vadovaujama Ponų taryba, nors ir gavusi pažadą ateityje prisijungti kryžiuočių kadaise užimtas lietuviškas žemes, atsisakė suteikti su Prūsija kariaujančiai Lenkijai ir finansinę, ir karinę paramą.

1458[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kijeve buvo įkurta nepriklausoma nuo Maskvos metropolija.
  • Ldk etmonas Jonas Chodkevičius sutelkė savanorius, su 5000 litvinų ir 3000 totorių armija talkino Ldk ir Lenkijos karaliui Kazimierui per karus su kryžiuočiais.
  • Vilniuje įsisteigė kailiadirbių midaus brolija, XV a. II p. tokių brolijų atsirado ir daugiau.
  • Prieš rugsėjo 1 d. Vilniuje mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Jonas Goštautas (g. prieš 1383 m.), 1440-1443 m. Trakų vaivada, 1443-1457 m. Vilniaus vaivada.
  • Mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Jonas Manvydas (g.~1395 m.), nuo 1443 m. Trakų, 1458 m. Vilniaus vaivada ir LDK kancleris. Kovojo dėl Lietuvos suverenumo, siekė atsiimti iš Lenkijos šios užgrobtą vakarinę Podolę.
  • Spalio 3 d. Krokuvoje, karališkojoje Vavelio pilyje gimė Kazimieras. Tėvai – Kazimieras IV Jogailaitis ir jo žmona Elžbieta. Mirė 1484 m. kovo 4 d. Gardine. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1522 m. paskelbtas šventuoju.

1459[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Baltijos jūra buvo taip užšalusi, kad buvo važiuojama rogėmis (Schutz. – Fol. 281).
  • Karalius Kazimieras atsidūrė kryžiuočius rėmusių popiežių nemalonėje. Popiežius Pijus II ekskomunikavo Kazimierą rėmusią Prūsų sąjungą ir pažymėjo, kad ji taikoma ir pačiam Kazimierui Jogailaičiui, kaip Prūsų sąjungos rėmėjui.
  • Venecijos vienuolio Fra Mauro pasaulio žemėlapyje Lietuvos žemės pažymėtos lotynišku užrašu Litvana.
  • Mirė Sudivojus Valimantaitis – valstybės ir karinis veikėjas, didikas, LDK did. kancleris 1441-1444 m.
  • Mirė Petras Mangirdaitis - vienas įtakingiausių LDK didikų Vytauto, Švitrigailos, Žygimanto Kęstutaičio ir Kazimiero laikais.

1460[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Popiežius Pijus II pakartotinai ekskomunikavo Kazimierą rėmusią Prūsų sąjungą ir pažymėjo, kad ji taikoma ir pačiam Kazimierui Jogailaičiui, kaip Prūsų sąjungos rėmėjui.
  • Balandį Breste vyko LDK Seimas.