XV amžiaus 4-asis dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XV amžiaus ketvirtasis dešimtmetis prasidėjo 1431 m. ir baigėsi 1440 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius

Dešimtmečiai: 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as - 4-as - 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as

Metai: 1431 1432 1433 1434 1435 1436 1437 1438 1439 1440

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1431[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio mėn. Sandomiero suvažiavime lenkai pareikalavo perleisti Volynę ir Podolę Lenkijai, o Švitrigaila turi prašyti patvirtinti jį didžiuoju kunigaikščiu.
  • Sausio 25 d. Ldk Švitrigaila sudarė sutartį su Naugardu, pavasarį pagalbą pažadėjo Mazovijos kunig. Vladislovas, metų pabaigoje susitarta su Pskovu.
  • Ldk Švitrigaila pakvietė Žygimantą Kaributaitį pas save į tarnybą.
  • Birželio 19 d. mirė Lengvenis Algirdaitis – Naugardo ir Mstislavlio kunig., žymus LDK veikėjas (g. 1360 m.). Žalgirio mūšyje jis vadovavo trims Smolensko pulkams.
  • Birželio 19 d. Ldk Švitrigaila su Ordinų sudarė savitarpio pagalbos sutartį (Skirsnemunės sutartis) ir liepos 3 d. paprašė pagalbos kovose su lenkais.
  • Aukso Ordos chanas Ulug-Muchamedas išdavė Ldk Švitrigailai įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
  • Liepos 4 d. Lenkija paskelbė karą Lietuvai. Karalius Jogaila paskelbė Švitrigailą uzurpatoriumi. Liepos pab. lenkai paėmė Vladimirą ir priartėjo prie Lucko. Prie Styrės upės sumušė Švitrigailos kariuomenę.
  • Rugpjūčio 13 d. lenkų puolimas prieš LDK Lucką buvo atmuštas, nors apgulties metu lenkų kariuomenė naudojo bombardas ir akmensvaides mašinas.
  • Rugpjūčio 17 d. Kryžiuočiai paskelbė Lenkijai karą, rugpjūčio 23 d. įsiveržė į Lenkiją ir ėmė naikinti apylinkes. Tuo pačiu metu moldavai užpuolė Lenkiją iš pietų.
  • Rugpjūčio 26 d. buvo sudarytos trumpos paliaubos ir rugsėjo 1 d. sudaryta Čartorisko (dab. Ukraina) 2 metų paliaubų sutartis, pagal kurią Podolė buvo padalinta tarp Lietuvos ir Lenkijos.
  • Rugsėjo 13 d. Kryžiuočių kariuomenė buvo lenkų sutriuškinta prie Naklo nad Notecia miesto.
  • Atsakydami į Podolės užėmimą, Ldk Švitrigailos šalininkai Vilniuje sulaikė Lenkijos karalių Jogailą, per prievarta jį laikydami iki 1432 m. vasario mėn.

1432[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario mėn. tarp Parčevo ir Lietuvos Brastos esančiuose Polubicuose įvyko derybos dėl taikos, kurias pasisekus buvo pasirengę patvirtinti netoliese laukę Jogaila ir Švitrigaila.
  • Balandžio mėn. Sieradzo suvažiavime Lenkija pripažino, nors ir laikinai, LDK valstybinį atskirumą. Švitrigaila iki gyvos galvos buvo pripažintas Ldk.
  • Rugsėjo 1 d. naktį Ašmenoje kunig. Žygimantas Kęstutaitis ir jo rėmėjų ginkluoti būriai nušalino nuo valdžios Švitrigailą. Sąmokslą organizavo Laurynas Zaremba.
  • Rugsėjo 27 d. pirmą kartą Vilniaus miestiečių teismai ir jų kompetenciją apibudinta Žygimanto Kęstutaičio miestui duotoje privilegijoje.
  • Švitrigaila pabėgo į Polocką ir išlaikė valdžią Polocke, Vitebske, Smolenske, Kijeve, Volynėje, Rytų Podolėje. Žygimantas Kęstutaitis įsitvirtino etninėje Lietuvoje su Vilniumi ir Žemaitija, Palenkėję, Breste, Gardine, Minske.
  • Spalio 15 d. Gardine Žygimantas Kęstutaitis (Ldk iki 1440 m.) davė Jogailos įgaliotiniams raštą (Gardino sutartis), kuriuo pasižadėjo valdyti Lietuvą kaip Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ Jogailos vietininkas ir po mirties „grąžinti“ Jogailai ir jo įpėdiniams. Lenkijos karalius Jogaila suligino LDK „rusėnų ir lietuvių“ teises.
  • Spalio 18 d. Buvo išleistas atskiras dokumentas, kuris įpareigojo Žygimanto Kęstutaičio sūnų Mykolą Žygimantaitį ateity nekovoti dėl Ldk titulo ir nesudarinėti sąmokslus su kitomis valstybėmis.
  • Lapkričio mėn. dėl ryšių su Švitrigaila suimtas ir Žygimanto Kęstutaičio nurodymu kartu su broliu nužudytas LDK politinis bei karinis veikėjas, nuo 1412 m. Lietuvos didysis maršalka Rumbaudas Valimantaitis.
  • Gruodžio 8 d. Ašmenos mūšyje Ldk Žygimantas Kęstutaitis sumušė Švitrigailos kariuomenę.

1433[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1434[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 27 d. Gardine Ldk Žygimantas Kęstutaitis pasižadėjo ištikimybę Jogailai.
  • Balandžio 20 d. Plonske mirė Ldk Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos jauniausia dukra Aleksandra (g. ~1370 m.). 1387 m. Aleksandra ištekėjo už Mazovijos kunig. Zemovito IV.
  • Gegužės 6 d. Trakuose kunigaikščiams ir bajorams Ldk Žygimanto Kęstutaičio išduota privilegija LDK kilmingųjų stačiatikių teises sulygino su bajorų katalikų teisėmis.
  • Ldk Žygimantas Kęstutaitis paskelbė privilegiją, kuria bajorų ir kunigaikščių valstiečiai buvo atleisti nuo duoklių (dėklos) didžiajam kunigaikščiui.
  • Birželio 1 d. Gorodoke (Lvovo sr.) mirė Lietuvos vyriausiasis kunig. (1377–1401 m.) ir Lenkijos karalius (nuo 1386 m) Jogaila (g. 1348 m. Vilniuje). Birželio 18 d. palaidotas Vavelio katedroje.
  • Liepos 25 d. Vladislovas III Varnietis, Jogailos sūnus – Lenkijos karalius (iki 1444 m.).
  • Žlugus husitų judėjimui, Žygimantas Kaributaitis aplinkiniais keliais grižo į Lietuvą ir prisijungė prie Švitrigailos. Stačiatikiška LDK dalis bent iki 1435 m. didžiuoju kunigaikščiu laikė Švitrigailą.
  • Per Švitrigailos kariuomenės antpuolius Lyda buvo sudeginta.

1435[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 7 d. Ldk Žygimanto Kęstutaičio sūnus Mykolas Žygimantaitis apsiženijo antra karta, su Mazovijos kunig. Boleslavo III dukra Efimija Mazovietė.
  • Pirmasis Žemaičių vyskupas Motiejus Trakiškis kovai su husitais įkurta inkvizicinė institucija.
  • Ldk Žygimantas Kęstutaitis suteikė Ukmergėi Magdeburgo savivaldos teisės.
  • Liepos 28 d. Švitrigailos nurodymų, įtarus susirašinėjimu su Žygimantu Kęstutaičiu, Vitebskė ant laužo sudegintas Kijevo ir visos Rusijos stačiatikių metropolitas Gerasimas (Herasimas).
  • Rugsėjo 1 d. Pabaisko mūšyje LDK ir Lenkijos kariuomenė visiškai sutriuškino Švitrigailos ir jo sąjungininko Livonijos ordino kariuomenę. Švitrigailos kariuomenės vyriausiasis vadas Žygimantas Kaributaitis po kelių dienų mirė nelaisvėje nuo žaizdų (g. ~1395 m.).
  • Orša po apsupties pasidavė Mykolo Žygimantaitčio kariuomenėi. Smolensko pasiuntiniai pripažino Ldk Žygimantą Kęstutaitį. Tik Vitebskas ir Polockas priešinosi, gaudami pagalbos iš Livonijos.
  • Gruodžio 4 d. sušauktas Valkos landtagas galutinai įtvirtino konfederacinį Livonijos valstybės pobūdį.
  • Gruodžio 31 d. Kujavijos Bresto Amžinosios taikos sutartimi Vokiečių ordinas įsipareigoją niekada neberemti Švitrigailos ar kito pretendento į Lietuvos sostą (Brastos taika).
  • Mirė Jurgis Gedgaudas – LDK valstybės veikėjas, bajoras, Vilniaus vaivada 1425–1432 m. Su broliu palaidotas jų pačių pastatytoje Vilniaus arkikatedros Šv. Alberto ir Šv. Jurgio koplyčioje.

1436[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1437[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1438[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Žygimantas Kęstutaitis savo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir antilenkiškos koalicijos sudarymo klausimais derėjosi su Vokietijos imperatoriumi Albrechtu II Habsburgu.
  • Ldk Žygimantas Kęstutaitis karine jėga parėmė Švitrigailos statytinio Said-Achmato iš Krymo išvytą chaną Ač-Girėjų, taip jam padėdamas susigrąžinti prarastą Krymo chanato sostą.
  • Išeiviai iš Aukso Ordos įkūrė nedidelė LDK kunigaikščių vasalinė totorių valda – Džagoldajus (rus. Яголдаева тьма) (dab. Kursko ir Belgorodo sritis), turėjusia ginti Lietuvos sienos nuo totorių puldinėjimų.
  • Devynmetis Kazimieras Jogailaitis buvo išrinktas Čekijos karaliumi. Bet rudeninis Lenkijos karaliaus Vladislovo Varniečio žygis į Sileziją pasibaigę nesėkmę ir jam nepasisekė įsitvirtinti Čekijos soste.
  • Metų pab. Švitrigaila paliko Lucką ir pasitraukė į Volynės ir Haličo pasienį ar Moldaviją.

1439[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Žygimantas Kęstutaitis savo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir antilenkiškos koalicijos sudarymo klausimais derėjosi su Vokietijos imperatoriumi Albrechtu II Habsburgu.
  • Spalio 31 d. Trakuose Ldk Žygimantas Kęstutaitis pasižadėjo ištikimybę Vladislovui Varniškiui.
  • Gruodžio 18 d. popiežius Eugenijus IV paskyrė Kijevo ir visos Rusios stačiatikių metropolitą Izidorą Lenkijos, Galicijos, Rusios, Lietuvos ir Livonijos Romos Katalikų Bažnyčios kardinolu. Izidoras kvietė skirtingos konfesijos krikščionys taikiai sugyventi.
  • Vilniaus vyskupas (nuo 1422 m.) Motiejus Trakiškis nepripažino Florencijos bažnytinės unijos ir Lietuvos ir Rusijos stačiatikių metropolito Izidoriaus.

1440[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Badmetis Lietuvoje. Badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais.
  • Kovo 14 d. Vokiečių ordino valdymu nepatenkinti miestiečiai ir pasauliečiai riteriai Marienverderyje (Kvidzynas) sudarė antikryžiuotišką „Prūsų sąjungą“. Joje dalyvavo Kulmo žemės ir Pomeranijos kilmingieji.
  • Kovo 20 d. Trakuose pusiasalio pilyje Švitrigailos šalininkai Čartoriskiai nužudė Ldk Žygimantą Kęstutaitį (g.~1365 m. Trakuose). Palaidotas Vilniaus katedroje.
  • Smolenske po Velykų kilo maištas, smolenskiečiai savo kunigaikščiu išsirinko Algirdo anūką Jurgį Lengvenaitį.
  • Birželį Vilniuje Ponų taryba Ldk išrinko Kazimierą Jogailaitį.
  • Birželio 29 d. Vilniaus Katedroje Kazimieras Jogailaitis be lenkų žinios paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (Ldk iki 1492 m.). Visi Lietuvos ir Lenkijos ryšiai vėl nutrūko. Kadangi Kazimierui buvo 13 metų, kraštą už jį valdė ponai su Jonu Goštautu priešakyje. Goštauto valdomoje Lietuvoje netrukus įsitvirtino tvarka ir santaika.
  • Liepos 17 d. Lenkijos karalius Vladislovas III Varnietis – Vengrijos karalius (iki 1444 m.).
  • Ldk Kazimiero privilegija leido kasmet Kaune rengti vieną 8 dienų mugę per Švč. Marijos Dangun Ėmimo šventę (rugpjūčio 15 d.). Tai buvo vienas pirmųjų leidimų rengti muges Lietuvos miestuose.