XV amžiaus 2-asis dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XV amžiaus antrasis dešimtmetis prasidėjo 1411 metais ir baigėsi 1420 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžiusXV amžiusXVI amžius

Dešimtmečiai: 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as

Metai: 1411 1412 1413 1414 1415 1416 1417 1418 1419 1420

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1411[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1412[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Jeronimas Prahiškis (ček. Jeroným Pražský), pakviestas į Lenkijos karaliaus Jogailos dvarą, gyveno Krokuvoje, ten sakė pamokslus ir diskutavo su katalikų dvasininkais.
  • Aleksandros Algirdaitiės ir Zemovito IV dukra Cimburga ištekėjo Budoje už Austrijos hercogo Ernsto Geležinio. Tuo metu Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis buvo tarpininkas derybose tarp Aleksandros brolio Jogailos ir Teutonų ordino ginčijamas Žemaitijos sienas nustatyti.
  • Valdovas Jogaila susirgo karštine, jį gydė du imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio pasiųsti gydytojai.

1413[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Tarpininkaujant Vengrijos karaliui, gegužės 3 d. Ldk Vytautui buvo pripažinta visa Žemaitija, dešinysis Nemuno krantas ir Klaipėda (Caloypede). Vokiečių Ordinas imperatoriaus arbitro Benedikto Makro sprendimo Inovroclave (Lenkija) nepripažino ir pradėjo Europoje naują propagandinę kampaniją prieš LDK bei Lenkiją.
  • Ldk Vytautas rezidavo Žemutinėje pilyje. Trakai tapo administracinių vaivadijos centrų ir po Vilniaus buvo svarbiausias didžiojo kunigaikščio rezidencija bei tarptautinių pasitarimų vieta.
  • Jeronimas Prahiškis (ček. Jeroným Pražský), atvykęs į Ldk Vytauto dvarą, su juo lankėsi Vitebske ir kitose LDK vietose, Pskove demonstravo savo priešiškumą popiežiaus kurijai. Jam pradėjus kirsti šventąsias giraites, Vytautas jį išsiuntė iš šalies.
  • Spalio 2 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos sudaryta Horodlės unija, įteisinusi pastovią Ldk instituciją. Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai turėjo būti renkami abiejų valstybių sutarimu. Lenkijos bajorai Lietuvos bajorams suteikė savo herbus. Abi pusės pareiškė nepradėsiančios karo be vienos iš jų sutikimo. LDK įvestas teritorinis administracinis padalijimas.
  • Lapkričio 11 d. karalius Jogaila ir Ldk Vytautas išvyko krikštyti žemaičių. Jogailos nurodymu sunaikintas prie Nevėžio buvęs bokštas, kuriame degusi šventoji ugnis. Pradėti kirsti šventieji miškai, naikinti aukurai.
  • Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minima Kauno parapijinė bažnyčia - dab. Kauno arkikatedra bazilika.

1414[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vilniuje ir Kaune, Trakų ir Punios pilyse lankėsi ir jas aprašė Burgundijos hercogo Jono Bebaimio pasiuntinys Žilberas de Lanua (Guillebert de Lannoy). Žiema jį priėmė Ona Vytautienė. Keliaudamas per kuršių kraštą Neringą į Livoniją prancūzas buvo mirusiųjų deginimo papročio liudininkas.
  • Pavasarį Ldk Vytauto kariai sudegino Klaipėdos miestą ir paėmė pilį.
  • Balandžio 24 d. Ldk Vytautas derybose Grabove reikalavo pripažinti Lietuvos valstybei Sūduvą, kadangi jį esanti tėvų palikimas.
  • Birželio mėn. Lenčicos pilyje karalius Jogaila paskelbė karą Vokiečių ordinui.
  • Liepos 28 d. Ankaimė (Aukaimė) Žemaitijoje mirė paskutinis (74-tasis) visos lietuvių žemės Krivis Krivaitis Gintautas [Krewe-Krewayto, nomine Gintowtus].
  • Arbitro Benediktui Makros misijai neišsprendus ginčo ir deryboms iširus, vasarą Vytauto ir Jogailos kariuomenės įsiveržė į Ordino žemes, prasidėjo „Alkanas karas“. Per kelias savaites, su prūsų «Driežo sąjungos» pagalba, lenkų ir lietuvių armijos užėmė visą Varmę. Po keletą mėnesių trukusių karo veiksmų, popiežiui bei imperatoriui tarpininkaujant, rugsėjo 8 d. buvo sudarytos paliaubos, ir abi kariaujančios pusės sutiko, kad ginčą spręstų visuotinis bažnytinis Konstancos susirinkimas.
  • Lapkričio 16 d. prasidėjo Konstanco susirinkimas – šešioliktasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs iki balandžio 22 d. 1418 m. Konstance (Vokietija). Iš viso įvyko 45 posėdžiai, kuriuose dalyvavo įvairių šalių ir tautų atstovai, taip pat ir lietuvių bei žemaičių.
  • Vilniuje mirė trečiasis Vilniaus vyskupas nuo 1407 m., kanonų teisės daktaras Mikalojus Gožkovskis.

1415[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 17 d. – popiežius Jonas XXIII anuliavo Kryžiuočių ordinui anksčiau suteiktas teises valdyti užkariautas Lietuvos žemes.
  • Karalius Jogailos paliepimų, per totorių įtvirtintą prieplauką Hadžibei (dab. Odesa) buvo tiekiama duona į turkų apgultą Konstantinopolį.
  • Balandžio 8 d. Ldk Vytauto pasirašė prekybos sutartį tarp LDK ir Prūsijos.
  • Metu pradžioje į Konstancą atvyko LDK ir Lenkijos interesams atstovavusi delegacija, turėjusi plačius įgaliojimus pasirašyti taiką su Vokiečių Ordinu. Gegužės 11 d. susirinkimas sudarė komisiją ginčui ištirti, o abi pusės pateikė raštu suformuluotus reikalavimus.
  • Liepos 6 d. Konstanco susirinkimo sprendimu ant laužo sudegintas Janas Husas, apkaltintas erezija.
  • Lapkričio 14 d. Naugarduke Ldk Vytauto iniciatyva Kijevo ir Lietuvos stačiatikių metropolitu išrinktas bažnytinės unijos su katalikais šalininkas Grigorijus Camblakas.
  • Gruodžio 4 d. į Konstanco susirinkimą atvykusi šešiasdešimties augalotų bajorų žemaičių delegacija buvo iškilmingai priimta katedroje. Delegacijai vadovavo Jurgis Gedgaudas.
  • Moldavijos gospodarius Aleksandras Gerasis kaip vasalas atnaujino sutartį su Lenkijos karalių Jogaila.

1416[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 6 d. Konstanco bažnytiniame susirinkime perskaitytas žemaičių skundas „Žemaičių pasiūlymas“ prieš kryžiuočius. Vasario 13 d. kaltinimą prieš Vokiečių ordiną perskaitė Lietuvos ir Lenkijos delegacija. Atremdama Vokiečių ordino atstovų kaltinimus Jogailai teigė, kad esą Birutė dar gyvenusi po Kęstučio mirties, su ja buvo elgiamasi pagarbiai ir mirusi jį prideramai palaidota.
  • Karalius Jogaila su Vytautu imperatoriui Zigmantui į Konstancos susirinkimą pasiuntė „didžiulį žvėrį“ stumbrą, „pasūdytą savo paties odoje“. Zigmantas Liuksemburgietis šį milžiną iš Konstanco pompastiškai nusiuntė toliau Anglijos karaliui.
  • Kovo 21 d. Krokuvoje mirė Lenkijos karaliaus Jogailos antroji sutuoktinė karalienė Ona Cyleiska. 1408 m. ji pagimdė jam dukra Jadvyga. Palaidota Vavelio katedroje.
  • Gegužės 30 d. Konstanco susirinkimo sprendimu apkaltintas erezija ir ant laužo sudegintas Jano Huso pasekėjas Jeronimas Prahiškis. Jo sudeginimas davė pradžią husitų judėjimui.
  • Metropolitas Grigorijus Camblakas perkėlė stačiatikių metropoliją iš Kijevo į Vilnių.
  • Liepos 5 d. lenkas, teisės profesorius Paulius Vlodkovičius visuotiniame Konstancos bažnytiniame susirinkime pristatė traktatą „Conclusiones“ apie pagonių teises, kuriame pagrindžiamos pagonių teisės ir smerkiama kryžiuočių vykdoma politika.
  • Liepos mėn. Konstanco susirinkime lietuvių ir lenkų delegacija pareikalavo kryžiuočių grąžinti Klaipėdos pilį. Susirinkimas įgaliojo Vilniaus vyskupą ir Lvovo arkivyskupą organizuoti Žemaitijos krikštą.
  • Prūsijoje nuo maro mirė Kulmo vyskupas, Sembos vyskupas, didysis komtūras Friedrichas von Zollenas ir 86 Ordino broliai. Vakaruose siausdavo didelės epidemijos kartu su kareiviais ateidavo ir į Prūsiją.
  • Žemaitijoje pradėta parapinių bažnyčių statyba.
  • Spalio 15 -17 d. Veliuonos pilije vyko Ldk Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos diplomatinis susitikimas su Ordino atstovais.

1417[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Žemaitijos krikštas.
  • Gegužės 2 d. Sanokė susituokė 66 metų Lenkijos karalius Jogaila ir Elżbieta Granowska. Daug kas buvo nepatenkintas šiuos santuokos, nes manė, kad 45 m. karaliene negalės pagimdyti sosto įpėdinio.
  • Spalio 23 d. įkurta Žemaičių (Medininkų) vyskupija, kurios pirmuoju vyskupu tapo Trakuose konsekruotas Motiejus Trakiškis (iki 1422 m.). Ldk Vytautas Didysis Varniams (Medininkams) suteikė miesto teises.

1418[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1419[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Gegužės mėn. įvyko naujos bevaisės LDK ir Lenkijos derybos su Ordinu Gnievkove, dalyvaujant popiežiaus Martyno V legatui.
  • Gegužę Švitrigaila Košicuose susitaikė su Lenkijos karaliumi Jogaila ir 1420–1430 m. tapo Černigovo (Trubčevsko, Briansko, Severų Naugardo) kunigaikštis.
  • Vasarą, sutelkus LDK ir Lenkijos jungtinę kariuomenę Prūsijos pasienyje, ginčas su Ordinu vėl buvo atiduotas imperatoriaus Zigmanto arbitražui.
  • Liepos 15 d. – Jogaila ir Vytautas su Danija bei su ja unijoje buvusiomis šalimis sudarė sąjungą prieš Ordiną.
  • Sudegė Jogailos statyta Vilniaus katedra. Po gaisro jos sienos buvo nugriautos ir Ldk Vytauto iniciatyva pastatyta nauja žymiai didesne halinę gotikinę Katedra.
  • Taip pat sudegė medinė Vilniaus aukštutinė pilis, pastatyta XIII a. pab. – XIV a. pr. Po atstatymo naujoji pilis jau buvo mūrinė, gotikinio stiliaus, su trimis bokštais, reprezentaciniais rūmais ir ūkiniais pastatais.
  • Kai 1418 m. mirė Valakijos gospodaris Mirča Senasis, jo žmona Kęstučio ir Birutės dukra Rimgailė (Ona, Elzbieta) ištekėjo ketvirta karta - už Moldavijos kunig. Aleksandro I Gerojo, išsiskyrė 1421 m., mirė ne savo mirtimi 1433 m.
  • Mirė Mykolas Mingaila – vienas žymiausių ir įtakingiausių LDK didikų.

1420[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 6 d. imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis Vroclave paskelbė arbitražinį sprendimą dėl nepripažinimo visam laikui Žemaitijos Lietuvai.
  • Kovo 1 d. popiežius Martynas V paskelbė bulę, pradėdama kovą su husitais.
  • Gegužės 12 d. mirė trečioji Lenkijos karaliaus Jogailos sutuoktinė karaliene Elżbieta Granowska.
  • Vasarą Vroclave imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis paskelbė sprendimą, patvirtinusį, kad galioja 1411 m. Torūnės taika. Tai yra po Vytauto ir Jogailos mirties Lietuva prarastų Žemaitiją. Popiežiaus Martyno V mėginimai pakoreguoti Vroclavo sprendimą abiem pusėms priimtina linkme nedavė rezultatų. Lietuvos ir Lenkijos santykiai su Vokiečių Ordinu dar labiau paaštrėjo.
  • Liepos 5 d. imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis laiške prašė karaliaus Jogailos paramos prieš husitus.
  • Liepos 14 d. husitai įveikė šimtatūkstantinę imperatoriaus kariuomenę. Po pirmojo kryžiaus žygio husitai siektė sąjungos su Lenkija ir Lietuva.
  • Rugsėjo 8 – 11 d. Veliuonos pilyje vyko Ldk Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos diplomatinis susitikimas su Ordino atstovais.
  • Lapkričio 1 d. imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pakartojo prašymą karaliui Jogailai paramos prieš husitus. Bet čekai pasiūlė Jogailai Čekijos karaliaus karūną.
  • Karalius Jogaila atsisakė husitų jam siūlomo Čekijos sosto, uždraudė Lenkijos gyventojams remti husitus.
  • Metų pabaigoje, po sėkmingo Smolensko užkariavimo, Ldk Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila sustojo pas Drucko kunigaikštį Semioną Dmitrijevą. Ten Jogaila susipažino su būsima savo ketvirtąja žmona, Dmitrijaus Algirdaičio anūke Sofija Alšėniške.