XV amžiaus 10-asis dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XV amžiaus dešimtasis dešimtmetis prasidėjo 1491 metais ir baigėsi 1500 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžiusXV amžiusXVI amžius

Dešimtmečiai: 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as - 10-as - 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as

Metai: 1491 1492 1493 1494 1495 1496 1497 1498 1499 1500

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1491[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 2 d. Ona Jogailaitė - Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės duktė, Ščecine ištekėjo už Pomeranijos hercogą Boguslavą X Didžiojo.
  • Metų pr. mirė Bagdonas Andriejaitis Sakaitis - vienas įtakingiausių LDK didikų karaliaus Kazimiero valdymo pabaigoje. 1485 m. vadovavo LDK kariuomenės mobilizacijai.
  • Kovo 30 d. pasirašyta Valmieros sutartis – taikos sutartis tarp Livonijos ordino, Rygos arkivyskupijos ir miestiečių. Sutartis panaikino ilgalaikę priešpriešą Rygos mieste Ordino naudai ir sutaikė kovojančias puses.
  • LDK valstybės ir karinis veikėjas Simonas Alšėniškis atmušė Krymo totorių antpuolį į Voluinę, tapo Voluinės žemės maršalka.
  • Kulmo teisę gavo Medininkai (dabartiniai Varniai).
  • Mirė Alekna SudimantaitisLDK didikas, valstybės veikėjas, nuo 1477 m. Vilniaus vaivada ir Lietuvos dvaro didysis kancleris.

1492[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Žiemą vyko atsitiktiniai pasienio susidūrimai tarp Maskvos DK ir LDK. Keli pasienio kunigaikščiai perėjo iš vienos pusės į kitą.
  • Gdansko (Dancigo) pasiuntiniai atvyko į Vilnių tartis su valdovu ir jo didikais. Jų pranešime atpasakotas derybų turinys ir nurodyta, kad buvo tariamasi ir lenkiškai, ir lietuviškai, ir rusėniškai.
  • Birželio 7 d. Gardine mirė Lenkijos karalius (nuo 1447 m.) ir Ldk (nuo 1440 m.) Kazimieras Jogailaitis (g. 1427.11.30 Krokuvoje). Vedęs Habsburgų dinastijos atstovę Elžbietą buvo vadinamas „Europos seneliu“. Atrodė, kad jo palikuonims lemta paveldėti visą žemę. Jogailaičiai davė pradžią civilizacijai, kuri pergyveno jų pačių nuosmukį.
  • Liepos 20 d. LDK Seimas Vilniuje patvirtino Kazimiero sūnų Aleksandrą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (iki 1506 m.).
  • Liepos 26 d. Vilniaus katedroje įvyko Ldk Aleksandro karūnavimo iškilmės. LDK didikai Aleksandrą paragino valdyti tautą „pagal lietuviškus papročius, arba pagal Vytauto pavyzdį“.
  • Liepos pabaigoje Jonas Albrechtas, Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės trečiasis sūnus, užėmė Lenkijos karaliaus sostą (iki 1501 m.). Asmeninė Lenkijos unija su Lietuva buvo nutraukta.
  • Rugpjūčio 6 d. Ldk Aleksandras įteisino LDK Ponų tarybos, kaip savarankiško valstybinio organo, padėtį, išplėtė jos teises ir įsipareigojo saugoti LDK vientisumą bei suverenumą.
  • Rugpjūčio mėn. Ivanas III prieš Lietuva pasiuntė kariuomenė. Į Maskvos puse perėjo keli vietiniai kunigaikščiai, kas sustiprino rusų armijos pozicijos. Tai paskatino Ldk Aleksandrą pradėti derybos dėl taikos.
  • Rugpjūčio 27 d. Lenkijos karaliumi buvo karūnuotas Kazimiero sūnus Jonas Albrechtas.
  • Lapkričio 26 d. Trakuose Ldk Aleksandras suteikė Vilniaus miesto pirkliams sankrovos ir laisvos prekybos Nerimi iki Kauno teisę, pakartotinai patvirtino Magdeburgo teises. Privilegija nustatė, kad svečiai pirkliai neturi teisės atvykti su prekėmis į Lietuvos kaimus ir miestelius, neturinčius Magdeburgo teisės. Pro Vilnių keliaujantys kitų šalių pirkliai neturėjo teisės sostinės aplenkti, privalėjo šiame mieste sustoti ir, jeigu atsirasdavo pirkėjų iš vietos pirklių, jiems atsivežtas prekes parduoti.
  • LDK užmezgė savarankiškus diplomatinius santykius su Moldova. Tais pačiais ir sekančiais metais apsikeista pirmosiomis pasiuntinybėmis.
  • Lenkijos karalius Jonas Albrechtas pasiūlė Vokiečių ordiną perkelti į Podolę kovai su Maskva. Tačiau Vokiečių ordino magistras Johanas Tyfenas tam pasipriešino, suprasdamas, kad tai gali būti lemtinga Ordinui. Jį palaikė ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Maksimilijonas I Habsburgas, nutraukęs karaliaus diplomatinius žygius.
  • Gruodžio 5 d. Budoje tarp Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio bei Lenkijos karaliaus ir Lietuvos aukščiausiojo kunig. Jono Albrechto Jogailaičio sudaryta amžina taika, padėjusi pagrindą Jogailaičių valdomų valstybių politinei sistemai iki 1526 m.
  • Krymo chanas Mengli I Girėjus įvykdė plėšikišką žygį į LDK pietinės žemes.
  • Ispanijos išstumti maurai.

Gimtadieniai[taisyti | redaguoti kodą]

1493[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kristupas Kolumbas atrado Ameriką.
  • Sausio mėn. Vytauto proanūkis, „visos Rusios valdovas” Ivanas III ėmę rengti pasiuntinius kelionei į Vilnių, kad pradėtų derybas dėl Ldk Aleksandro politinių vedybų su jo dukterimi Elena. Lietuvos sutramdymas tapo pačiu svarbiausiu Maskvos tikslu.
  • Gegužės 29 d. Vokiečių ordino magistras Johanas Tyfenas prisiekęs ištikimybę Lenkijos karaliui Jonui Albrechtui.
  • Birželio – liepos mėn. Ldk Aleksandras išsiuntė pasiuntinius i Maskvą derėtis dėl taikos.
  • Rugsėjo 20 d. Popiežius paskelbė Krokuvos vyskupą ir Gniezno arkivyskupą Frideriką Jogailaitį kardinolu. O Spalio 2 d. jis išrenkamas Lenkijos ir Lietuvos Primas (Arkivyskupas).
  • Kauno rotušė pirmą kartą paminėta Hanzos dokumentuose.
  • Krymo chanas Mengli I Girėjus įvykdė plėšikišką žygį į lietuviškos Ukrainos žemes.
  • Lapkritį Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Kad pasiektų savo, Ivanas III surežisavo sensacingą spektaklį. Prieš Kalėdas jo paliepimu buvo suimti du lietuviai, dirbę Maskvos Kremliuje. Ivanas apkaltino juos mėginimu ji nunuodyti. Kaltinimai Janui Lukomskiui ir Motiejui Lenkui skambėjo nelabai įtikinamai. Jie buvo laikomi atvirame narve ant užšalusios Maskvos upės, kad visi galėtų matyti, o Ivano pasiuntinių į Lietuva išvykimo išvakarėse tame narve sudeginti gyvi [Fennell, Ivan the Great, 146].
  • Maskvos kariuomenė, gavusi įsakymą užimti Viazmos miestą prie Dniepro ištakų, leidosi į žygį praėjus vos kelioms dienoms nuo Maskvos taikos misijos išvykimo į Vilnių.

1494[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 5 d. Maskvoje sudaryta „amžinosios taikos“ sutartimi baigėsi pirmasis Lietuvos ir Rusijos pasienio karas (nuo 1487 m.). Lietuva prarado Viazmą bei dalį Smolensko žemių.
  • Vasario 15 d. Ldk Aleksandro Gardine patvirtino privilegiją Gardino bernardinams.
  • MDK uždarė Hanzos sąjungos pasiuntinybė Novgorode ir hanzos pirklius, daugiausiai livoniečius, pasodino į kalėjimą. Taip Livonija atsidūrė kare su MDK.
  • Vilniuje lankėsi didžioji Maskvos pasiuntinybė ir derėjosi dėl Maskvos dk dukters Elenos jungtuvių su Ldk Aleksandru Jogailaičiu.
  • Kijevui suteiktos Magdeburgo teisė.
  • Krymo chanas Mengli I Girėjus įvykdė plėšikišką žygį į LDK pietinės žemes.

1495[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 15 d. Vilniuje Ldk Aleksandras vedė Maskvos kunigaikštytę Eleną, Ivano III duktė.
  • Vilniuje Užupyje įkurtas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Bernardinių vienuolynas - pirmasis moterų vienuolynas Lietuvoje.
  • Liepos 28 d. Ldk Aleksandro privilegija Lietuvos Brastai, suteikianti miestui Magdeburgo teises.
  • Rugpjūčio 23 d. Vilniuje susikūrė auksakalių, netrukus ir siuvėjų cechai. Vilniaus žemutinėje pilyje dirbo monetų kalykla, kaldinusi lietuviškus pusgrašius ir denarus. Nemuno baseine veikė prekinis laivynas, kurį sudarė vietinio tipo laivai - pergai ir vytinės. Kaune veikė| skerdykla, gelumbės audykla, muitinė.
  • Krymo chanas Mengli I Girėjus įvykdė plėšikišką žygį į lietuviškos Ukrainos žemes.
  • Ldk Aleksandras prasiskolinęs žydams, išvarė iš LDK beveik visus joje gyvenusius judėjus, t. y. žydus ir karaimus.
  • Žiemą Ldk Aleksandras ir didž. kunigaikštienė Elena su Seimo ponais pabuvojo Polockė, Vitebskė ir Oršoje.

1496[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Petrokovo seimas patvirtino statutą, kuris išplėtė bajorų teises ir įteisino baudžiavos pradžią. Bajorai buvo taip patenkinti statutu, kad išskyrė karaliui pakankamai kariuomenės į Moldovos ekspediciją.
  • Gardinas intensyviai augo ir jam patvirtintos pilnos Magdeburgo teisės.
  • Stanislovas Kiška su Lietuvos dalinių dalyvavo Lenkijos karaliaus Jono Albrechto žygyje į Moldovą ir sutriuškino totorių pajėgas prie Braclavo.
  • Slapto pasitarimo su Janu Olbrachtu metu Ldk Aleksandrui pavyko susitarti dėl bendro Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių žygio prieš Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje dar 1484 m. įsitvirtinusius turkus bei totorius.
  • Krymo chanas Mengli I Girėjus įvykdė plėšikišką žygį į LDK pietinės žemes.
  • 1496-1501 m. LDK medžio drožėjas popas Ananija Pinsko kunig. Fiodorui Jaroslavyčiui sukūrė unikalios drožybos ikoną «Išmintis sukūrė sau šventyklą».
  • Lapkričio 21 d. Barbora Jogailaitė - Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės duktė, Leipcige ištekėjo už Meiseno (Saksonija) markgrafo Georgo, Albrechto Drąsiojo sūnaus. Pasak šaltinių ištaigingose vestuvėse dalyvavo 6 286 vokiečių ir lenkų didikų. Vedybomis siekta užtikrinti gerus diplomatinius santykius tarp Vokietijos ir Lenkijos.

1497[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • MDK kariuomenė sąjungoje su totoriais užėmė dalį Kijevo metropolijos. Ivanas III pradėjo save vadinti Maskvos ir visos Rusijos dk, nors pati Rusija buvo už juos ribu.
  • Vasarą ir rudenį vykęs sutartasis Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių žygis, Janui Olbrachtui paties žygio metu netikėtai pakeitus puolimo objektą, virto Moldovos žygiu ir skaudžiu spalio 26 d. Bukovinoje prie Kozminsko miško Lenkijos kariuomenės pralaimėjimu. Etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujama LDK kariuomenė šio žygio metu tik sumušė totorių kariuomenės dalinį.
  • Konstantinas Ostrogiškis buvo paskirtas LDK didžiuoju etmonu, pradėjo eiti svarbias administracines pareigas Podolėje ir Volynėje. Tais metais jis sutriuškino didelės Krymo chanato pajėgas.
  • Sofija Jogailaitė - Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės duktė, ištekėjo už Ansbacho bei Bairoito markgrafo Frydricho V (Albrechto III Achilles sūnaus), Prūsijos sosto paveldėtojo Albrechto Frydricho Prūso motina.

1498[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai: atrandamas jūrų kelias į indija

  • LDK įvestas Pagalvės mokestis, mokestį mokėjo didikai ir šventikai, kilus turkų ir kryžiuočių antpuolių grėsmei. Jo dydis priklausė nuo visuomeninės padėties ir gyvenamosios vietos.
  • Polocke įvestos Magdeburgo teisės.
  • Stanislovas Kiška vadovavo LDK pasiuntinybei į Maskvą.
  • Rudenį į Moldovą išvyko LDK pasiuntinybė, siekusi sudaryti sutartį tarp valstybių. Tačiau jos sudaryti nepavyko, apsiribota tik sutarties teksto svarstymu.

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1499[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 9 d. LDK Ponų Tarybos nariai pasirašė Aleksandro įgaliojimą Žemaičių vyskupui Martynui bei maršalkai Jonui Zaberezinskiui vykti į Lenkiją ir Ldk vardu derėtis dėl unijos.
  • Kovo 14 d. Ldk Aleksandras suteikė Minskui Magdeburgo teisė.
  • Kovo 20 d. Ldk Aleksandro nuostatuose buvo įteisinta stačiatikių bažnyčios padėtis LDK.
  • Gegužės 6 d. Krokuvos seime sudarytas palankiausias LDK Lietuvos ir Lenkijos unijos aktas, numatęs lygiateisę abiejų valstybių sąjungą, savitarpio pagalbą ir atskirų valdovų rinkimus.
  • Gegužės 14 d. į Vilnių atvyko Moldovos kunigaikštystės pasiuntiniai, buvo pasirašyta sutartis su LDK.
  • Liepos 24 d. Vilniaus seime buvo bajorų pasirašytas Krokuvos – Vilniaus unijos aktas. Nuspręsta, kad Ldk bus renkamas sutinkant Lenkijai, ir Lenkija ne rinks karaliaus be Lietuvos bajorų pritarimo.
  • Birželio 10 d. Dancige (Gdanske) išleista pirmoji Lietuvoje Vilniaus kanauninko Martyno "Agenda" parengta knyga. Joje pateikti bažnytinių apeigų aprašymai su maldų tekstais vietiniams liturginiams poreikiams tenkinti.
  • Jogailaičiai - broliai, Lenkijos karalius Jonas Albrechtas bei Čekijos ir Vengrijos valdovas Vladislovas - sudarė sąjungos sutartį kovai su turkais. Tikėtasi, kad Ldk Aleksandras parems brolius ir prisijungs prie šios sutarties.
  • Pasirašyta taikos sutartis su Maskva Lietuvai reiškė tik trumpą atokvėpį. Nepasiteisino viltys dėl dinastinės Aleksandro Jogailaičio ir Maskvos dk Ivano III dukros Elenos santuokos.

1500[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Balandžio mėn. į Maskvos pusę stojo Belo kunigaikštis. LDK protestas buvo atmestas ir gegužės mėn. Maskvai stojo tarnauti jau ir Naugardo - Seversko, Rylsko, Radogošo, Starodubo, Gomelio, Černigovo, Karačevo, Chotimlio valdovai.
  • Stanislovas Kiška vadovavo LDK pasiuntinybei į Maskvą.
  • Gegužės 3 d. Maskvos dk Ivanas III „amžinąją taiką“ nutraukė ir pradėjo antrąjį „pasienio karą“ su LDK (iki 1503 m.), tariamai dėl skriaudžiamų stačiatikių. Gegužę MDK kariuomene užėmė Brianską, Gomėlį, Černigovą, Rylską ir kitus miestus.
  • Rusijos sąjungininkai Krymas ir Turkija kėlė grėsmę Vengrijai ir Čekijai, kurių sostuose buvo Jogailaičiai (Kazimiero sūnūs).
  • Liepos 14 d. Rusijos kariuomenė Vedrošos mūšyje stipriai sumušę Konstantino Ostrogiškio vadovaujamą LDK kariuomenės avangardą. Į nelaisvę paimtas kariuomenės vadas ir didelis skaičius valdančiojo elito atstovų. Grėsmė iškilo Lietuvai strategiškai svarbiam Smolenskui.
  • Iki rugpjūčio mėn. rusai pasiekė Dniepro vidurupį ir užėmė maždaug trečdalį LDK teritorijos.
  • Rugsėjį Ldk Aleksandras atvyko į Polocką ir vadovavo Polocko, Smolensko, Vitebsko ir Oršos stiprinimo darbams. Neturėdamas pakankamai savo kariuomenės, jis pasamdė lenkų, čekų, moravų ir silėziečių samdinius.
  • Maskvos DK sąjungininkas Krymo chanas Mengli-Girejus dukart „aptuštino“ LDK pietų žemes, priėjęs iki Bresto.
  • Kaune pradėjo veikti pinigų kalykla.