XIII amžiaus 9-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XIII amžiaus devintasis dešimtmetis prasidėjo 1281 m. ir baigėsi 1290 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XII amžius – XIII amžius – XIV amžius

Dešimtmečiai: 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as 2-as 3-as 4-as

Metai: 1281 1282 1283 1284 1285 1286 1287 1288 1289 1290

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1281[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lietuviai, vadovaujami Ldk Traidenio, paėmė Livonijos ordinui svarbią Jersikos pilį. Tada ordinas iškeitė Daugpilį į Jersiką.
  • Narimantas su Ldk Traideniu atima iš lenkų pavergtų Jotvingių žemes. Apsisaugoti nuo užpuolimų iš Prūsijos ir Mazovijos, Bebro pakrantėje Traidenis įkuria Raigardo pilį ir miestelį. (Albertas Vijūkas-Kojelavičius)
  • Rudenį žiemgalių kunig. Nameisis vadovavo dideliam lietuvių kariuomenės žygiui į Prūsijos Sembą prieš Vokiečių ordiną. Eiliuotoji Livonijos kronika ir kiti šaltiniai Nameisį vadino karaliumi (lot. kunic, rex).
  • Spalio 5 d. Naugardė mirė kunigaikštytė, šventoji Charitina Lietuvaitė. Priėmė vienuolės įžadus Naugarde šv. apaštalų Petro ir Povilo moterų vienuolyne, ant Sinicos kalvos. Ji yra taippat dangiškoji Lietuvos globėja.

1282[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pr. Ldk Traidenį nužudė kunig. Daumanto atsiusti žudikai. Mindaugo svainis Daumantas tapo Ldk (iki 1285 m.). Valdydamas persekiojo savo pirmtako Traidenio šalininkus. (Bychovco kronika)
  • Metų pr. Krokuvos ir Sandomiero kunig. Lešekas Juodasis per atsakomąjį žygį nusiaubė jotvingių kraštą, metų pab. atrėmė lietuvių puolimus.
  • Vidurio Europą ištikęs badmetis palietė ir Lietuvą. Badmečiai Lietuvoje kartojosi tiek pat dažnai kaip ir vakarų ar centrinėje Europoje.
  • Rygos miestas tapo Hanzos sąjungos nariu. Hanzos miestai Dancigas, Karaliaučius, Ryga palaikė glaudžius ekonominius santykius su Lietuva.

1283[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijos kryžiuočiai pirmą kartą puolė Lietuvą. Prasidėjo nuolatinis Lietuvos karas su kryžiuočiais.
  • Kad sėkmingiau galėtų atsilaikyti prieš Ordiną, sūduviai patys prasiskverbė net į Sembą. Sūduviams padėti atskubėjo ir lietuviai. Sembą jie buvo pasiekę per Kuršių neriją (Lohmeyer, p. 150).
  • Žiemą apie 800 lietuvių karių per Kuršių neriją įsiveržė į Sembą ir nuniokojo valsčius. Prūsijos žemės magistras Konradas von Tirbergas Jaunesnysis surengė karinį žygį į neriją ir ten jūros pakrantėje įkūrė Noihauzo fortą. Tais pačiais metais magistro vadovaujama kariuomenė kirto Nemuną ir užėmė jo dešiniajame krante stovėjusią lietuvių tvirtovę Biseną. Tačiau kryžiuočiai ten patyrė daug nuostolių.
  • Vokiečių ordinui užkariaujant Prūsiją, jotvingių kunigaikštis Skomantas pasikrikštijo ir nutraukė pasipriešinimą.
  • Kryžiuočiai galutinai įveikė jotvingių pasipriešinimą. Dalis jotvingių pasitraukė į Lietuvą, kitą dalį kryžiuočiai ištrėmė į Sembą. Jotva ištuštėjo.

1284[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pradž. krašto magistras Konradas von Tirbergas Jaunesnysis surengė Nemuno ledu žygį toli į rytus, sugriovė vieną pilį, nusiaubė apylinkes ir paskubėjo atgal. (Lohmeyer, p. 150).
  • Vasarą krašto magistras Konradas von Tirbergas įsibrovė į pietinę Lietuvą ir sudegino Gardiną. Skomantas buvo Gardiną puolusios kryžiuočių kariuomenės vedlys. Paskui Ordinas buvo nužygiavęs ir į Žemaitiją.

1285[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsai buvo galutinai užkariauti. Vokiečių ordinas į užkariautas žemes kelia kolonistus iš Mozūrijos, Čekijos ir Vokietijos.
  • Kovo 25 d. Ldk Daumantas įsiveržė į Tverės vyskupo valdas ir pateko į nelaisvę (arba žuvo). Ldk tapo Butigeidis (iki ~1291). Jis toliau persekiojo Mindaugo giminės priešus ir Traidenio šalininkus.
  • Ldk Butigeidžio brolis Butvydas tapo LDK submonarchų ir Žemaitijos kunigaikščių.
  • Krokuvos ir Sandomiero kunigaikštis Lešekas Juodasis atrėmė lietuvių puolimus.
  • Prie žemaičių pilies Aukaimis buvo sumušti kryžiuočiai.

1286[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 28 d. krašto magistras Konradas von Tirbergas Jaunesnysis suteikė Alštadto (Kenigsbergo) gyventojams Kulmo teisę už jų ištikimybę per prūsų sukilimą, išsaugodamas Ordino jurisdikcijoje prūsus ir sembus.
  • Kovo 12 d. Alštadto (Kenigsbergo) miesto magistras ir konventas nusprendė, kad vagystės atvejų Ordino teisiami miesto prūsai ir sembai moka baudas vienodai su vokiečiais.
  • Lietuviai kartu su Volynės kunigaikščiais puolė Traidenio svainio Mazovijos kunig. Boleslovo valdas.
  • Pagudėnai ir bartai sutarė pakviesti Riūgeno kunigaikštį, kuris buvo Pomeranijos kunig. Sviatopolko II anūkas, kad šis išlaisvintų nuo riterių valdžios.
  • Traidenio sunūs Peliuza su kryžiuočiais Lietuvoje išžudė net 70 „karaliukų“. Tai įvyko „antrojo asmens po Lietuvos karaliaus“ vestuvių puotos metu – kronistas Petras Dusburgietis pažymi, kad į šias vestuves buvo susirinkę beveik visi Lietuvos kilmingieji.

1287[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Per Gavėnią žiemgalių kariai netikėtai įsiveržė į Rygą, sumušė miesto gynėjus, žuvo 15 Vokiečių ordino brolių, tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.
  • Livonijos krašto magistras Vilhelmas fon Nindorfas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. Auštant, kovo 26 d. ties Garuozos šilo mūšyje (Jelgavos r.), Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenė buvo visiškai sutriuškinta. Žuvo pats magistras, komtūrai, 40 nukautų ir paimtų nelaisvėn brolių ir gausybė eilinių karių.
  • Lietuva nusiaubė Livonijos ordino žemes.

1288[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1289[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 15 d. lietuviai Livonijoje sutriuškino magistro Folmaro Bernguzeno kariuomenė, žuvo ir pats magistras. Jo kariuomenėje buvo lyviai ir latgaliai, perėjo į lietuvių puse.
  • Pasak Volynės metraščio, balandžio mėn. Lietuvos kunigaikščiai Butigeidis ir jo brolis Butvydas sudarė taiką su Volynės kunig. Mstislavu Danilovičiumi, pastarajam perleisdami Valkaviska.
  • Vasarą lietuvių kariuomenė nusiaubė Varmijos vyskupo valdas.
  • Vokiečių ordino magistras Burchardas Švandenas nuvykęs į Romą iš popiežiaus išprašė patvirtinimo, kad naujos Baltijos pakrantėse užimtos žemės priklauso ordinui.
  • Prūsijos kryžiuočiai užėmė Skalvą ir prie Nemuno pasistatė Ragainės pilį, kuri tapo pagrindiniu atramos punktu kovojant prieš Lietuvą. Ilgesniems žygiams pradėtas naudoti laivynas.
  • Petro Dusburgiečio kronikoje rašoma, kad rudenį „Lietuvos karaliaus“ Butigeidžio vadovaujama 8000 raitelių kariauna nusiaubė Sembą.

1290[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prieš Ordiną vėl pradėjo kariauti pagudėnai.
  • Balandžio 23 d. Kolainių pilį puolė Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistro Meinhardo vadovaujami apie 500 raitelių ir apie 200 pėstininkų. 120 pilėnų įgula, vadovaujama pilies viršininko Surmino, puolimą atrėmė, bet 108 jų buvo mirtinai sužeisti.
  • Gegužės mėn. Surminas su pilėnais ties Kolainių pilimi klasta į Nemuno krantą atviliojo Ragainės komtūro Bertoldo von Bruhafeno karo laivą ir kryžiuočius sumušė.
  • Daugumą žiemgalių sudegino savo įtvirtinimus ir persikėlė į Lietuvą.
  • Livonijos krašto magistras Holtės Hohenbachietis lapkričio mėn. laiške Prūsijos krašto magistrui Meinhardui Kverfurtiečiui išreiškė pasiryžimą ateinančią žiemą su visa jam pavaldžia kariuomene įsiveržti į „karaliaus Butigeidžio“ žemę.