William Gibson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
William Gibson
William Gibson
Gimė 1948 m. kovo 17 d. (66 metai)
Konvėjus, Pietų Karolina, Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Pilietybė Amerikietis, kanadietis
Profesija Rašytojas
Išsilavinimas Britų Kolumbijos universitetas
Kūrybos
laikotarpis
1977–
Žanrai Mokslinė fantastika
Literatūros
judėjimas
Kiberpankas, stimpankas, postkiberpankas
Žymiausi darbai Neuromancer“ (1984)
Oficiali svetainė

Viljamas Fordas Gibsonas (angl. William Ford Gibson; g. 1948 m. kovo 17 d.) – amerikiečių ir kanadiečių rašytojas fantastas, mokslo populiarintojas, vienas iš XX a. 8-ajame dešimtmetyje atsiradusio kiberpanko stiliaus pradininkų.

Jis buvo pirmasis, pradėjęs vartoti „kibererdvės“ sąvoką, literatūroje aprašęs virtualią realybę.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė ir augo Pietų Karolinoje. Dar būdamas paauglys visą laisvalaikį skyrė skaitymui, su dideliu užsidegimu skaitė Džeko Keruako, William S. Burroughs ir kitų bytnikų judėjimo rašytojų knygas, kurios stipriai paveikė būsimo rašytojo gyvenimo ir literatūros sampratą.[1]

Po motinos mirties, kai jam buvo 18 metų, metė privačią mokyklą ir pradėjo keliauti po Kaliforniją, Europą. 1968 m. V. Gibsonas persikėlė gyventi į Torontą (Kanada), taip išvengdamas šaukimo tarnauti Vietnamo kare, įgijo dvigubą pilietybę. Čia jis pasinėrė į kontrakultūros judėjimą. 1972 m. vedė, apsigyveno Vankuveryje, kur atsidavė rašytojo darbui, pradėdamas kurti fantastiką.

Supratęs, jog lengviau gyventi iš stipendijos, negu dirbti, įstojo į Britų Kolumbijos universitetą, kuriame 1977 m. įgijo anglų literatūros bakalauro laipsnį. Universitete lankė mokslinės fantastikos kurso paskaitas. Čia pradėjo rašyti savo pirmąjį apsakymą „Fragments of a Hologram Rose“.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

60-mečio portretas, 2008 m.

V. Gibsono ankstyvieji kūriniai – tai futuristiniai apsakymai, kuriuose pasakojama apie kibernetikos skverbimąsi į žmogaus gyvenimą, kibererdvės (kompiuteryje sukurtos realybės) poveikį žmonijai. Kūriniuose vyraujantį aštrų siužetą paprastai lydi daugybės kompiuterinių įrenginių (gadgets) aprašymai, tačiau autorius manė, kad išorinė atributika – ne pagrindinis dalykas. Anot V. Gibsono, jo įgytas literatūrinis išsilavinimas tėra „košmariška teorijos apkrova“. Varomąja globalizacijos jėga matė tarptautinių megakorporacijų, zaibatsu veiklą. Tačiau ateities pasaulis V. Gibsono rašiniuose – ne itin maloni vieta. Visuomenės gyvenimas jame visiškai pajungtas konkuruojančių korporacijų tikslams.

Nors ir parašęs keletą romanų, kur vyrauja japoniška tema, autorius tuo laiku pats dar nebuvo apsilankęs Japonijoje. Daug rašė apie šią šalį, nes jį įkvėpė japonų turistų, atvykstančių poilsio į Vankuverį Ramiojo vandenyno pakrantėje, pasakojimai. Jį labai domino pasakojimai apie visiškai kitokią kultūrą. Pavyzdžiui, Čiba žymiajame romane „Neuromancer[2] – fantazijos apie amerikietiškąjį Detroitą tema, perkelta į Japoniją. „Juk Detroitu niekas nesididžiuoja – tai paprasčiausiai purvinas, šlykštus pakraštys“, teigia V. Gibsonas. Toks ir bendras pasaulis jo kūriniuose.

Jis laiko mokslinės fantastikos žanrą tik instrumentu, kurio pagalba gali kažką naujo nuveikti literatūros srityje. Jis atsižegnoja nuo „kiberpanko išradėjo“ etiketės, nes jų kabinimas žudo žanrą. Pasak autoriaus viename iš interviu 1986 m., į jį įsipainios mažiau žinomi autoriai, kurie bandys tuo užsiimti; bus sukurta nemažai trilerių su snukių daužymais; atsiras daugybė klastočių apie irokėzų vaikinus, sėdusius prie kompiuterio ir pan. 1986 m. išleidus kūrinį „Red Star, Winter Orbit“, jis su bendraautoriumi Bruce Sterling apie kiberpanko terminą tada dar net negalvojo.

Vėlyvuosiuose kūriniuose („Pattern Recognition“, „Spook Country“) jis tradiciškai jau nebeaprašo kiberpanko pasaulio pradžios. Čia veiksmas persikelia į šiuolaikinį pasaulį, miestą, kuriame autorius pats gyvena (Vankuveryje), nebėra herojų–kiberžokėjų, bioimplantų ir kitų aiškių savito stiliaus požymių. Anksčiau aprašytieji „fantastiniai“ dalykai nepastebimai tapo įprastais žmonių gyvenime.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „All tomorrow’s parties“. London: Viking, 277, [1] p., 1999. ISBN 0-670-87557-0
  2. „Graf Zero“. Warszawa: Prószyński i S-ka, 318, [1] p., 1997. ISBN 83-7180-187-4
  3. „Idoru“. New York: Berkley Books, 383 p., 1997. ISBN 0-425-15864-0
  4. „Warrior dreams: paramilitary culture in post-Vietnam America“, New York: Hill and Wang, VIII, 357 p., 1995. ISBN 0-8090-1578-1
  5. „Virtual light“, London: Penguin Books, 295, [1] p., 1994. ISBN 0-14-015772-7
  6. „Mona Lisa overdrive“, New York: Bantam Books, 308 p., 1989.
  7. „The miracle worker“, New York, 122 p., 1978.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: William Gibson – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka