Wilhelm Steinitz

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Wilhelm Steinitz
Wilhelm Steinitz.jpg
Pilnas vardas Vilhelmas Šteinicas
Šalis Austrijos vėliava Austrija
Gimė 1836 m. gegužės 17 d.
Praha
Mirė 1900 m. rugpjūčio 12 d. (64 metai)
Niujorkas
Pasaulio čempionas Neoficialus: 1866 ir 1872
Oficialus: 1886-1894
Aukščiausias reitingas 2826

Vilhelmas Šteinicas (vok. Wilhelm Steinitz; 1836 m. gegužės 17 d. Prahoje1900 m. rugpjūčio 12 d. Niujorke) – Austrijos šachmatininkas, pirmasis pasaulio šachmatų čempionas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Apie Šteinico vaikystę ir jaunystę žinoma labai mažai. Jis gimė 1836 m. Prahoje smulkaus prekybininko Saliamono Šteinico šeimoje ir buvo tryliktas vaikas joje. Berniukui davė senovišką Volfo vardą, kurį jis vėliau pakeitė į Vilhelmą.

Turint trylika vaikų šeimai gyvenimas buvo nelengvas. Bet Volfui, turinčiam neeilinių gabumų matematikai, tėvai pasistengė duoti gerą išsilavinimą. Baigęs realinę mokyklą, jis išlaikė brandos atestato egzaminus ir išvažiavo į Vieną.

Šachmatais Šteinicas rimčiau susidomėjo būtent Vienoje. Ten jis žaidė lengvas partijas, iš pinigų (reikėjo užsidirbti pragyvenimui) demonstravo savo meną, kartais net nežiūrėdamas į lentą. O kai Šteinicas stipriausiųjų Vienos šachmatininkų turnyruose laimėjo keletą gerų prizų, šachmatininkų elitas jį pripažino: į antrajį Londono tarptautinį šachmatų turnyrą 1862 m. vasarą buvo pasiųstas Vilhelmas Šteinicas.

V. Šteinico debiutas Londone buvo sėkmingas. Turnyrą baigė šeštas, o jo laimėta partija prieš A. Mongredieną buvo pripažinta gražiausia turnyre. Bet Šteinicas liko nepatenkintas rezultatais: jautė, kad gali daugiau, bet taip pat suprato, jog reikia visiškai atsiduoti šachmatams. Tad nutarė tapti šachmatininkų profesionalu.

Prasidėjo beveik 40 metų trukusi didžiojo šachmatininko karjera. Be didžiulio talento, Šteinicas pasižymėjo tvirtu, valingu charakteriu, drąsa ir atkaklumu. Pagrindinis V. Šteinico ginklas buvo kombinacija. Bet jau po mačo su Adolfu Andersenu jis pradėjo galvoti, kad galbūt per daug dėmesio skiria kombinacijai. Pamažu V. Šteinicas įsitikino, jog šachmatų žaidimas turi savo logikos dėsnius, kurie nepriklauso nuo atsitiktinumų bei kad teisingai žaisti šachmatais galima tik suderinus savo veiksmus su konkrečiomis pozicijos ypatybėmis, kad kiekvienai pozicijai būdingi tam tikri požymiai, kad, be atskirų figūrų vertės, egzistuoja jų tarpusavio sąveikos vertė ir t. t. Šie ir kiti šachmatų strategijos bei taktikos principai sudarė V. Šteinico šachmatų mokslo pagrindą. Tam mokslui buvo lemta suvaidinti svarbų vaidmenį šachmatų meno vystymęsi.

V. ŠteinicasH. Pilchalis, Viena, 1862 m.
Chess zhor 26.png
Chess zver 26.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 26.png
Chess zhor 26.png
V. Šteinicas, aukodamas valdovę, labai gražiai užbaigė partiją:
  • 16. Žxd7 Vxd5;
  • 17. Žf6++ Kf8;
  • 18. Rxe7#.

Pirmajam pasaulio čempionui teko dalyvauti daugelyje žymių turnyrų ir mačų:

1866 m. mačas su Adolfu Andersenu. Šį mačą galima laikyti pirmuoju neoficialiu pasaulio pirmenybių maču. V. Šteinicas laimėjo rezultatu +8, −6.

1872 m. Šteinicas laimėjo pirmąjį prizą tarptautiniame Londono turnyre. Tais pačiais metais jis įtikinamai nugalėjo mače prieš naują kylančią šachmatų žvaigždę − J. Cukertortą +7, −1, =4.

1873 m. Šteinicas nugalėjo tarptautiniame turnyre Vienoje.

Šteinicas prieš Cukertortą

V. Šteinicą nuo tada pradėta laikyti stipriausiu pasaulio šachmatininku. Bet tuo metu čempiono titulas oficialiai neegzistavo. Kai kurie manė, kad stipresnis yra Johanas Cukertortas, paskutiniu metu pasiekęs daugybę pergalių. Ypač įtikinanti J. Cukertorto pergalė buvo 1883 m. Londono turnyre, kur jis ne tik užėmė pirmąją vietą, bet ir 3 taškais aplenkė antrą vietą užėmusį V. Šteinicą. V. Šteinicas suprato, jog savo reputaciją atstatyti jis gali tik nugalėjęs savo varžovą dvikovoje. Šteinicas iškvietė Johaną Cukertortą į dar vieną mačą.

1886 m. sausio 11 d. prasidėjo istorinė dvikova tarp V. Šteinico ir J. Cukertorto, davusi pradžią oficialioms pasaulio pirmenybėms. Ji vyko trijuose Amerikos miestuose (Niujorke, Sent Luise ir Naujajame Orleane) ir pasibaigė V. Šteinico pergale: +10, −5, =5. Po šios pergalės Šteinicas tapo pirmuoju oficialiu pasaulio čempionu.

V. Šteinico svajonė išsipildė, bet jis vis dar troško kovos. Tačiau Šteinicas neieškojo lengvų pergalių. Eiliniu savo varžovu 1889 m. mače dėl pasaulio šachmatų karūnos jis pasirinko pats. Tai buvo M. Čigorinas, su kuriuo kova visada būdavo sunki. V. Šteinicas nugalėjo 10½ : 6½ (+10 -6 =1) ir išlaikė titulą. Po mažiau nei dvejų metų pirmasis pasaulio čempionas gynė savo titulą prieš I. Gunsbergą. 1892 m. pradžioje vėl mačas su M. Čigorinu. Po nepaprastai įtemptos kovos V. Šteinicas laimėjo ir jį.

Vis dėlto, po dvejų metų, 1894 m. pasaulio čempionato mače V. Šteinicas (58 metų amžiaus) pralaimėjo savo 25−amečiui varžovui Em. Laskeriui ir perleido jam savo čempiono titulą. Bet ir po to jis dalyvavo varžybose, bandė 1896/97 m. mače revanše atgauti titulą, bet amžius ir liga, bei E. Laskerio meistriškumas, nebeleido to padaryti.

Paskutinis V. Šteinico pasirodymas buvo 1899 m. Londone. Po kelių mėnesių jis sunkiai susirgo ir 1900 m. rugpjūčio 12 d. Niujorke mirė.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Wilhelm Steinitz – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Sporto pozicijos
Prieš tai:
-
Pasaulio šachmatų čempionas
1886–1894
Po to:
Emanuelis Laskeris