Wikipedia:Fizika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fizikos Vikisritis

Stilizuotas ličio atomo modelis

Fizika (graikiškai φυσικός (physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas, nuo sub-mikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).

Fizika yra artimai susijusi su matematika. Fizikos teorijos praktiškai visuomet aprašomos matematikos lygtimis. Kaip taisyklė, matematinis fizikos modelis yra sudėtingesnis nei kitus gamtos mokslus aprašantis matematinis modelis. Esminis skirtumas tarp fizikos ir matematikos yra tas, kad fizikos tyrimų objektas yra materialus pasaulis, kai tuo tarpu matematika tiria abstrakčius dėsnius, nepriklausomai nuo to ar jie turi prasmę materialiam pasaulyje. Tačiau skirtumas nėra visuomet aiškus. Didelė tyrimų dalis yra tarpinė, vadinama matematine fizika, kuri tiria matematinę fizikinių teorijų struktūrą.

Rinktinis straipsnis

Elektronas (e) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamą krūvį. Elektronai sudaro visų atomų apvalkalus, supančius branduolį. Atrastas 1897 m., pavadinimas „elektronas“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „gintaras“.

XIX a. pabaigoje daugelis fizikų postulavo, kad elektros srovė gali būti sudaryta iš diskrečių elementų, kurie buvo vadinami įvairiais pavadinimais, tarp jų ir elektronais. Kad elektronas yra subatominė dalelė 1897 m. tyrinėdamas katodinių spindulių kolbas atrado J.J. Thomson. Katodinių spindulių kolba yra hermetiškai uždarytas stiklinis cilindras, kuriame yra įtaisyti du elektrodai atskirti vakuumu. Prie elektrodų prijungus įtampą, yra generuojami katodiniai spinduliai. Eksperimentuodamas Thomson atrado, kad neigiamas krūvis negalėjo būti atskirtas nuo spindulių (panaudojant magnetinį lauką), ir kad spindulių kryptis galėjo būti keičiama elektriniu lauku. Jis padarė išvadą, kad šie spinduliai buvo ne bangos, bet srautas neigiamo krūvio dalelių, kurias jis pavadino „korpuskulėmis“. Jis išmatavo, kad jų masės ir krūvio santykis buvo daugiau nei tūkstantį kartu mažesnis nei vandenilio jonų, vadinasi, „korpuskulės“ buvo arba labai didelio krūvio, arba labai mažos masės. Vėlesni kitų mokslininkų atlikti eksperimentai patvirtino pastarąją išvadą. 1909 m. Robert Millikan išmatavo elektrono krūvį.

Fizikas

Nilsas Boras

Nilsas Boras (Niels Bohr, 1885 m. spalio 7 d. – 1962 m. lapkričio 18 d.) – danų fizikas, daug prisidėjęs prie kvantinės mechanikos teorijos vystymo.

Nilso Boro įnašas fizikos srityje:

  • Bohr'o atomo modelis
  • Elektrono orbitalinis kampinis momentas yra kvantinis dydis; L=nħ.
  • Teorija, kad elektronai keliauja diskretinėmis orbitomis aplink branduolį, elemento cheminės savybės labai priklauso nuo elektronų skaičiaus kiekvienoje orbitoje.
  • Idėja, kad elektronas galėtų kristi iš aukštesnės energijos orbitos į žemesnės energijos orbitą išspinduliuodamas fotoną (šviesos kvantą). Tai tapo kvantinės teorijos pagrindu.
  • Daug dirbo, interpretuodamas kvantinę teoriją.
  • Papildomumo principas: dalelių padėties ir greičio sąvokos papildo viena kitą ir gali būti taikomos tik apibrėžtame eksperimentiniame kontekste.

Rinktinė iliustracija

Vaivorykštė yra optinis ir meteorologinis reiškinys, kai Saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius, danguje atsiranda ištisinė regimojo spektro juosta. Vaivorykštės forma – spalvotas lankas su raudona spalva išorinėje lanko pusėje ir violetine vidinėje lanko dalyje. Dvigubos vaivorykštės atveju (iliustr.) matomas antras, ne toks ryškus lankas, kurio spalvų linijos išsidėsčiusios atvirkštine tvarka.

Ar žinote, kad...

Fizikos sritys

Bendra
Pagrindinės sritis
Pagrindinės teorijos
Svarstomos teorijos
Susijusios sritys

Asmeniniai įrankiai