Vytogala
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Vytogala
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Tauragės apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Šilalės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Upynos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 201 (2001 m.) | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Vytogala – kaimas Šilalės rajone, šalia kelio Šilalė–Skaudvilė, į vakarus nuo Gebenės upelio ištakų. Seniūnaitijos centras.
Stovi kryžius skirtas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui atminti. Pirmą kartą jis pastatytas 1928 m., jis išstovėjo iki 1969 metų. 1990 metais atstatytas naujasis kryžius, iš senojo bebuvo likusi tik Nukryžiuotojo skulptūrėlė. 1969 metais pirminėje kryžiaus vietoje pastatytas akmuo ir pasodinti 4 ąžuolai, žymintys S. Girėno gimtinės vietą.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Kaime yra senkapis, vadinamas Maro kapeliais. Čia rasta I-ojo tūkstantmečio radinių, taip pat čia laidotos XVIII a. maro aukos. Ant senkapio stovi ir 1850 metais suręsta koplytėlė.
Vytogala pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje, tuomet kaimas įėjo į Obelyno vaitystės sudėtį. Kaime gyveno 44 šeimos ir buvo 40 valakų dirbamos žemės. 1588 m. įsteigtas Vytogalos dvaras. 1709–1711 m. kaimą ištiko maras, išmirė visi gyventojai.
1738 m. inventoriuje minimi 3 naujakuriai, o 1775 m. kaime jau stovėjo 20 sodybų. 1870–1871 m. dvaras išdalintas sklypais, 1912 m. kaimas ėmė skirstytis į vienkiemius. 1887–1902 m. Vytogaloje veikė slapta lietuviška mokykla, dėstytojavo Vincentas Bružas. Mokykla visu veiklos laiku liko nesusekta.
1923 m. Vytogaloje buvo 58 ūkiai ir 312 gyventojų.
Sovietmečiu priklausė Upynos kolūkiui.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1562 m. | Obelyno vaitystė, Karšuvos valsčius |
| 1771 m. | Vytogalos seniūnijos centras |
| 1946 m. | Vytogalos apylinkės centras |
| 1950–1995 m. | Upynos apylinkė |
| 1995– | Upynos seniūnija |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Manoma, kad kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės (nuo vardo Vytas), pridėjus galūnę -gala („kraštas, sritis, galas“).
Gyventojai [taisyti]
 |
|||||
| 1923 m.sur. | 1970 m.sur.[2] | 1987 m.[3] | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 312 | 269 | 227 | 201 | ||
|
|||||
Žymūs žmonės [taisyti]
Kaime gimė lakūnas Stasys Girėnas (1893–1933). Išlikusi jo šeimos klėtis, šalia brolis Petras 1933 m. pasistatė namą, kuriame gyveno iki 1966 m. (palaidotas Upynos kapinėse). 1983 m. klėtelėje įrengtas nedidelis muziejus, atstatyta gimtoji lakūno troba.
Vytogaloje stovi 1900 metais statytas koplytstulpis, primenant čia gyvenusią Čepų šeimą. Netoli autobusų stotelės stovi akmuo Mato Šalčiaus atminimui. Jis buvo paskirtas į naujai atidarytą oficialią Vytogalos mokyklą mokytojauti. Tačiau už aktyvų lietuvybės puoselėjimą 1913 m. jis carinės Rusijos valdžios nurodymu buvo atleistas iš darbo. 1893 metais Marcijonos ir Juozapo Girskių šeimoje gimė 16-tasis jų vaikas, vėliau pakrikštytas Stanislovu Girskiu, lakūnas, įveikęs Atlantą. 1932 metais jis pavardę pasikeitė į Girėno. Kaime yra išlikusi Girskių sodybos koplytėlė, bei 1988 metais atstatyta troba, joje dabar įsikūręs muziejus.
- Juozapas Butleris (1710-1749), Vytogalos seniūnas;
- Lukas Aleksandras Butleris (1711-1782), Vytogalos seniūnas;
- Mykolas Butleris (1715-1782), Vytogalos seniūnas.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Vytogala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 816 psl.
- ↑ Vytogala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 589 psl.
Nuorodos [taisyti]
Aplinkinės gyvenvietės [taisyti] |
|||||||||||
 |
Naujasis Obelynas – 4 km | Varsėdžiai - 5 km | |
||||||||
|
Upyna – 4 km | ||||||||||
| Vaitimėnai - 3 km | Ringaliai - 3 km | ||||||||||
