Vytautas Pociūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vytautas Pociūnas (1957 m.  rugsėjo2006 m. rugpjūčio 23 d.) – Lietuvos žvalgybininkas, Valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas, diplomatas.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetą. Nuo 1992 m. dirbo VSD. Buvo vyresnysis valstybės patarėjas.

Valdybos viršininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2004 m. gegužės mėnesio dirbo VSD Ekonominės valdybos viršininku. Jis pakeitė šias pareigas ėjusį Liną Petronį. Valdyba tyrė transporto ir energetikos sektoriuje vykstančius procesus, galinčius turėti neigiamos įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Valdyboje 2003 metais buvo parengta ir aukščiausiems valstybės pareigūnams, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikta pažyma dėl projekto „Iniciatyva 2K“ (toliau – „2K“). Projektas „2K“ buvo primestas Lietuvai siekiant susilpninti mūsų šalies budrumą ir laimėti laiko. Apie tai įžvalgiai su savo kolegomis parengtoje pažymoje „2K“ perspėjo V. Pociūnas. VSD pažymą kartu su savo skyriaus darbuotojais rengė V. Pociūnas, tuo metu ėjęs valdybos skyriaus viršininko pareigas. VSD ir projekto „2K“ iniciatorės Užsienio reikalų ministerijos požiūriai iš esmės skyrėsi. Tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl sustiprėjus Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų įtakai VSD, iš VSD valdybos buvo išstumti V. Pociūnas ir kai kurie kiti transporto problemas nagrinėję darbuotojai.

2005 metais V. Pociūno vadovaujamoje valdyboje susidarė nepalankus geram darbui psichologinis klimatas, nes kilo konfliktas tarp valdybos viršininko ir jo pavaduotojo. Kai kurių apklaustų VSD pareigūnų nuomone, trintis tarp dviejų valdybos vadovų galėjo kilti dėl skirtingų jų požiūrių į kai kuriuos valdybos veiklos aspektus, tačiau, kitų nuomone, ji galėjo būti eskaluojama dirbtinai ir VSD vadovybė sąmoningai vengė spręsti kylančias problemas. Kai kurie VSD pareigūnai svarbiausia priežastimi nurodė ir tai, kad V. Pociūno nepalaikė VSD vadovai. Ypač pasyvus šiuo požiūriu buvo valdybą kuravęs generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius. Ilgą laiką valdyboje nebuvo tvirtinamas etatų ir pareigybių sąrašas, nors V. Pociūnas ne kartą dėl to kreipėsi į VSD vadovybę. Todėl valdyboje galėjo kilti pareigūnų nepasitenkinimas. VSD vadovybė ilgai netvirtino valdybos nuostatų, o kai V. Pociūnas buvo perkeltas į diplomatinę tarnybą ir buvo paskirtas naujas valdybos viršininkas, nuostatai buvo patvirtinti netrukus ir be esminių pataisymų.

VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius nurodė, kad 2005 metų vasarą V. Pociūnas pokalbiuose su juo užsimindavo, jog jam sunku vadovauti valdybai. V. Pociūno vadovavimo metu iš valdybos į kitus padalinius ir iš VSD išėjo keli darbuotojai. Kaip vieną esminių pasitraukimo priežasčių jie A. Pociui minėjo valdybos vadovybės nesugebėjimą aiškiai suformuluoti konkrečių uždavinių savo pavaldiniams. Kai kurie VSD pareigūnai teigė jautę, kad jų darbas V. Pociūno buvo vertinamas tendencingai neigiamai.

Vienas kartu su V. Pociūnu dirbęs skyriaus viršininkas, kuravęs geležinkelius ir kitas transporto sritis bei tyręs projektą „2K“, taip pat VSD vadovybės buvo priverstas išeiti iš darbo. D. Jurgelevičiui sutikus išleisti ir pažadėjus įstatymų numatytą rekomendaciją dėl įsidarbinimo vienoje iš valstybės įmonių, vėliau VSD vadovybė sąmoningai sutrukdė tam asmeniui įsidarbinti ne tik minėtoje valstybės įmonėje, bet ir privačiose bendrovėse.

Seimo narys J. Razma teigė, kad V. Pociūnas prieš išvykdamas iš Lietuvos pasiprašė su juo susitikti ir pranešė, kad tarnybą VSD palieka ne savo noru. Pociūnas jam pasakė ir išsiuntimo priežastį – esą A. Pocius situacijos Departamente nebevaldantis, didžiulę įtaką Departamentui per URM pasiūlytą į VSD pavaduotojo pareigas D. Jurgelevičių įgijęs URM sekretorius Albinas Januška. Seimo narys A. Kubilius Komiteto posėdyje teigė, kad V. Pociūnas, pas jį lankęsis prieš išvykdamas, teigė esąs nustumiamas nuo svarbių tyrimų. Kartu V. Pociūnas jam sakė esąs statutinis pareigūnas, todėl prašęs nekelti jo išsiuntimo klausimo VSD vadovybei.

Buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis teigė, kad V. Pociūnas į tarnybą Baltarusijoje „nebuvo ištremtas“, kad apie V. Pociūno išsiuntimą buvo kalbama dar tada, kai VSD vadovavo M. Laurinkus.

V. Pociūno artimieji teigė, kad V. Pociūnas į tarnybą buvo išsiųstas ne savo valia. Jų nuomone, jo išsiuntimas buvo „tarnybinis susidorojimas“. VSD vadovybė ir pareigūnai po V. Pociūno laidotuvių su L. Pociūniene nebendravo. Ji ir kiti V. Pociūno artimieji nesulaukė jokio VSD vadovybės dėmesio, kai buvo viešinamos asmeninio gyvenimo ar žūties aplinkybės, dėl įžeidžiančių posakių spaudoje nesulaukė paaiškinimų ar atsiprašymo.

Kiti esami ir buvę VSD pareigūnai bei V. Pociūno šeimos nariai ir artimieji Komitetui teigė, kad V. Pociūno išsiuntimas, jų manymu, buvo jo nušalinimas nuo svarbių valdybos atliekamų tyrimų transporto ir energetikos srityse.

Konsulato patarėjas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Esant nepalankioms aplinkybėms, Pociūnui (kaip statutiniam pareigūnui) neliko nieko kito, kaip tik rinktis iš pasiūlymų vykti į Gruziją arba į Gardiną. Nuo 2005 m. spalio Pociūnas buvo Lietuvos generalinio konsulato (Gardine, Baltarusija) ministras patarėjas. Pasak artimai bendravusių su V. Pociūnu asmenų, rimto darbo Gardine V. Pociūnui nebuvo, jis pats tai vertino kaip priverstines atostogas.

V. Pociūnas maždaug pusantro mėnesio iki žūties pasakė frazę: „...daugiau netylėsiu ir padarysiu, kad visi viską žinotų...“.

Žūtis ir jos tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žuvo 2006 m. rugpjūčio 23 d. prieštaringomis aplinkybėmis, iškritęs pro Bresto (Baltarusijoje) viešbučio „Inturist“ kambario langą [1].

Seimo tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tyrė Vytauto Pociūno perkėlimo iš VSD valdybos viršininko pareigų į Lietuvos Respublikos konsulatą Gardine priežastis ir aplinkybes. Komitetui liudijo 33 dabartiniai ir 4 buvę VSD pareigūnai, Seimo nariai Andrius Kubilius, Jurgis Razma, Antanas Valionis, buvęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška, buvęs VSD generalinis direktorius, Lietuvos Respublikos ambasadorius Ispanijos Karalystėje Mečys Laurinkus, Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Gardine Daiva Mockuvienė, Lietuvos televizijos žurnalistė Joana Lapėnienė, žuvusio VSD pareigūno Vytauto Pociūno brolis Algimantas Pociūnas ir žuvusiojo žmona Liudvika Pociūnienė, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Endriukaitis.

Seimo Komiteto padarė išvadą, kad profesionalių, turinčių didelę darbo patirtį darbuotojų sąmoningas ar nesąmoningas išstūmimas iš VSD silpnina Departamentą. Tokių veiksmų pavyzdžiu gali būti ir V.Pociūno, vadovavusio labai svarbiai VSD darbo krypčiai, skubotas išsiuntimas į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę Gardine. Dėl nesklandumų, kilusių VSD valdybos veikloje, kuriai vadovavo V. Pociūnas, didelę atsakomybės dalį turėtų prisiimti VSD generalinio direktorius pavaduotojas D. Jurgelevičius, kuravęs šią valdybą, bei VSD generalinis direktorius A. Pocius. Komiteto nuomone, V. Pociūnas buvo pašalintas iš atsakingų VSD pareigų norint pristabdyti jo atliekamus svarbius tyrimus transporto ir energetikos sektoriuose šalies nacionalinio saugumo aspektu.[2]

Prokuratūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atliko tyrimą. Bylą tyrusio, organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Justo Lauciaus galutinė išvada įvardino įvykį nelaimingu atsitikimu.

2006 m. lapkritį žuvusiojo našlė Liudvika Pociūnienė paprašė atnaujinti nutrauktą tyrimą, pasigedusi išsamaus ir nešališko aplinkybių tyrimo, (pvz., priminė faktą, kad teiginys, jog V. Pociūnas buvo kambaryje vienas, yra paremtas tik koridoriaus budėtojos parodymu). Seimo nario Sauliaus Pečeliūno vadovaujama Piliečių Santalka kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl apie mirusįjį pareigūną viešai paskelbtų melagingų prasimanymų. 2007 m. liepą generalinė prokuratūra atmetė abu prašymus, teigdama, jog specialistų tyrimų išvadose nesama pažeidimų [3].

2007 m. liepą Seimo socialliberalų frakcijos vadovas Artūras Paulauskas pasiūlė išviešinti Generalinės prokuratūros tyrimo rezultatus, kad visuomenė galėtų pati spręsti dėl daug kritikos susilaukusių tyrimo išvadų įtikinamumo [4].

Premjero darbo grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žūties aplinkybėms tirti pakartotinai 2007 m. rugpjūčio 17 d. premjeras Gediminas Kirkilas sudarė specialią darbo grupę, kurią sudarė: Vytautas Ališauskas, Petras Vaitiekūnas, Povilas Malakauskas, Vytautas Landsbergis, Aloyzas Sakalas, Justinas Karosas, Jonas Kronkaitis ir Jurgis Jurgelis. Prezidentas Valdas Adamkus komentavo grupės sudarymą, kaip keliantį grėsmę prokurorų nepriklausomumui.[5] 2007 m. dėl specialiosios komisijos neveiklumo, atsistatydino atsargos generolas Jonas Kronkaitis.[6] 2007 m. gruodį buvo pranešta, jog specialiosios komisijos tyrimas į priekį stūmėsi lėtai. Dėl komisijos narių užimtumo, posėdis perkeltas į 2008 m.[7], o 2008 m. kovą tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas su darbo grupės vadovu Vytautu Ališausku sutarė, kad, laukiant Generalinės prokuratūros išvadų, komisijos veikla bus sustabdyta.

Ekspertizės, tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. lapkritį, žuvusiojo žmonai Liudvikai Pociūnienei prašant, teismas paskyrė naują medicininę ekspertizę sudarytą iš dviejų specialistų – toksikologo Roberto Badaro ir kardiologo Alfredo Rudžio. Nepriklausomo eksperto Antano Garmaus kandidatūrą teismas atmetė. Tyrimą pakartoti V. Pociūno našlė prašė, nes pirminis tyrimas buvo vykdytas atmestinai – į Brestą stebėti baltarusių darbo buvo išsiųstas tik vienas teismo medicinos ekspertas. Lietuvoje tyrimą taip pat atliko tik vienas žmogus, nors paprastai sudaroma bent dviejų žmonių komisija.[8]

2009 m. vasario 24 d. generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. Tyrimui vadovavęs generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Mindaugas Gylys teigė, jog atliktas tyrimas rodė, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. V. Pociūno našlė L. Pociūnienė nesutiko su tyrimo išvadomis ir sakė, jog jai buvo gėda, kad tarp prokurorų neatsirado nė vieno, turinčio drąsos išsiaiškinti teisybę.[9]

2009 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismas (VAT) nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti atnaujintas.[10] Trečią kartą, po skundų, atnaujinus tyrimą, prokurorai pripažino nužudymo galimybę ir byla buvo perkvalifikuota.[11]

Žūties atgarsiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Pociūno žmona, Liudvika Pociūnienė internetiniam žurnalui Leono XIII fondas pasakojo apie kitą įvykį, kai V. Pociūnui automobiliu vykstant iš Gardino, nuo prieš jį važiavusio vilkiko platformos ant kelio nuriedėjo gelžbetoninis ritinys. Pasikėsinimą primenantis įvykis galėjo baigtis žūtimi [12].

V. Pociūno studijų (VU Fizikos f.) kurso draugas filosofas Kęstutis Masiulis Lietuvos radijo pokalbių laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“ pasakojo apie susitikimą su V. Pociūnu, kuris prisipažino manąs jog jo, kaip VSD pareigūno darbas yra nepalankus tam tikroms grupėms ir juo norima atsikratyti; buvo paminėtos bendrovės „Itera Lietuva“, „Stella vitae“ ir „Dujotekana“, tačiau konkrečių asmenų vardai pokalbio metu atskleisti nebuvo. Paklausęs kai kurių politikų patarimo K. Masiulis teisme liudyti atsisakė, teigdamas, kad V. Pociūnas po jo liudijimo dar būtų niekinamas kaip kurmis, kuris kitiems nešiojo informaciją, be to daug jo sužinotos informacijos yra turima ir jam kištis nereikia [13].

Žurnalui „Ekstra“ duotame interviu V. Pociūno bendradarbis VSD pareigūnas Darius Jurgelevičius pareiškė: „Ir jei toliau vyks visas šis knaisiojimasis po tuos kaulus, tai ten išlįs tokių dalykų, kurie garbės visam šitam reikalui tikrai nepridės“".[14] Faktas apie jo skleistas neteisingas žuvusiojo apkalbas buvo įrašytas „Parlamentinio tyrimo dėl VSD veiklos išvadoje“.[15]

Buvęs konservatorių vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigė, jog Lietuvos diplomato žūtis – ne kas kita, o politinis nužudymas [16].

2007 m. gegužę visuomeninė organizacija Piliečių Santalka inicijavo akciją "Neišduok". Akcija surengta po V. Pociūno žūties sekusių dviprasmiškų VSD pareigūnų ir žiniasklaidos pareiškimų. Kreipimosi laiške Seimo valdybai ir Generaliniam prokurorui, buvo raginta ją ir visus Seimo narius imtis visų priemonių, kad būtų iki galo įgyvendintas 2006 m. rugsėjo 28 d. Seimo priimtas nutarimas dėl Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo. Atviru laišku į Seimo Valdybą kreipėsi ir pasirašė Osvaldas Balakauskas, Leonidas Donskis, Feliksas Bajoras, Šarūnas Sauka, Kazys Saja, Teisutis Makačinas, Andrius Mamontovas, Andrius Navickas, Jonas Kronkaitis, Romas Sakadolskis, Jūratė Baranova, Kęstutis Čilinskas, Bronys Savukynas, kun. Robertas Grigas, Regina Narušienė, Kęstutis Milkeraitis ir kiti kultūrininkai bei visuomenininkai.[17]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. premjero Gedimino Kirkilo teikimu V. Pociūnas apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. www.data.minsk.by: Belarus news and Analysis: Lithuanian diplomat and secret service officer dies in mysterious circumstances in Belarus. 2006-08-24
  2. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo išvados
  3. www.prokuraturos.lt: Lietuvos Respublikos Prokuratūros sprendimas dėl V. Pociūno žūties aplinkybių tyrimo atnaujinimo. 2007-07-16 Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
  4. www.bernardinai.lt: Socialliberalai siūlo išviešinti VSD karininko V. Pociūno žūties tyrimą. 2007-07-12
  5. www.bernardinai.lt V. Adamkus: Premjero sudaryta darbo grupė dėl V. Pociūno kelia grėsmę prokurorų veiklos nepriklausomumui 2007-08-20 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  6. www.delfi.lt 'J. Kronkaitis palieka V. Pociūno žūtį tiriančią komisiją' 2007-11-09
  7. www.delfi.lt 'V. Pociūno žūties tyrėjai į priekį stumiasi lėtai' 2007-12-14
  8. www.delfi.lt 'V. Pociūno žūties aplinkybes tirs nauji ekspertai' 2007-11-30
  9. www.lzinios.lt „L. Pociūnienė: man gėda dėl prokurorų“ 2009-02-25 Archyvuota kopija 2009-03-01 iš Wayback Machine projekto.
  10. www.bernardinai.lt „Teismas: V. Pociūno žūties tyrimas turi būti atnaujintas“ 2009-06-09
  11. www.bernardinai.lt „V.Pociūno žūties byla perkvalifikuota į nužudymo“ 2010-04-29 Archyvuota kopija 2010-05-05 iš Wayback Machine projekto.
  12. www.leonoxiiifondas.lt Solo partijos V. Pociūno byloje Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
  13. www.bernardinai.lt: „Tarp Rytų ir Vakarų“: V. Pociūno žūtis: ar išlaikysime padorumo egzaminą? 2007-06-26
  14. www.santalka.lt Lina Pečeliūnienė: Valstybės saugumas - ne isteriška boba 2006-09-12 Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
  15. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.05A1DB5067CC
  16. www.penki.lt: Konservatoriai ragina kuo greičiau pradėti valstybinį tyrimą dėl mįslingos Lietuvos diplomato žūties. 2006-08-23[neveikianti nuoroda]
  17. www.bernardinai.lt 'Kultūros žmonės ir Piliečių santalka kviečia Seimą siekti tiesos ir užtikrinti parlamentinę specialiųjų tarnybų kontrolę' 2007-05-31