Vytautas Nekrošius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Nekrošius
Gimė 1970 m. birželio 10 d. (53 metai)
Vilnius[1]
Tautybė Lietuvis[2]
Pilietybė Lietuva[3]
Tėvai Ipolitas Nekrošius
Sutuoktinis (-ė) Neringa Žekytė[4]
Vaikai Antanas, Elžbieta, Gertrūda, Martynas[5]
Šeima Brolis advokatas Ipolitas Nekrošius
Organizacijos Ščecino universitetas (nuo 2018)[6]
VU TF (nuo 1994)
Pareigos Profesorius
Partija Lietuvos žaliųjų partija[7]
Išsilavinimas habil. dr. (2004)
Alma mater VU TF (1988-1993) M[8]

Vytautas Nekrošius (g. 1970 m. birželio 10 d. Vilniuje) – teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas bei civilistas romanistas, LR CPK rengėjas bei tobulintojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsilavinimas, stažuotės, mokslinė kvalifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. baigė teisės studijas VU Teisės fakultete, įgijo teisininko kvalifikaciją. Nuo 1993 m. rudens iki 1994 m. tęsė studijas bei stažavosi Vokietijoje. Frankfurto universiteto Teisės fakultete baigė podiplomines teisės magistro (LL.M.) studijas. 1996 m. gruodžio 6 d. VU apgynė teisės disertaciją iš procesualistikos („Teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė civiliniame procese: klasikinė sistema ir reforma Lietuvos Respublikoje“), socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras.

Nuo 1997 m. spalio iki 1997 m. gruodžio mėn. stažavosi Makso Planko institute (Hamburgas). 1998 m. gruodžio 10 d. (būdamas VU TF prodekanu) Rytų (Europos) teisės paskaitos (vok. Ostrechtsvorlesung) metu, skaitomos profesoriaus Alexander Trunk, skaitė pranešimą apie justicijos sistemos reformą Lietuvoje (vok. Justizreformen in Litauen), kadangi buvo susipažinęs su atitinkamais darbais, dalyvaudamas įgyvendinant reformą[9]. Nuo 1999 m. kovo iki 1999 m. gegužės mėn. stažavosi Munsterio universitete. Laimėjęs DAAD docentūrą (vok. DAAD-Gastdozentur), nuo 2001 m. balandžio iki 2001 liepos mėn. Kylio universiteto Rytų Europos teisės instituto kviestinis docentas (2001 m. Kylio universiteto vasaros semestro metu)[10].

2003 m. gruodžio 12 d. Lodzės universitete apgynė habilituoto teisės daktaro disertaciją “Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo realizavimo galimybės“, habilituotas teisės daktaras (diplomas įteiktas 2007 m. gegužės 23 d. Darbą gynė net 3 etapais. Monografiją vertino 35 profesorių komisija. Baigiamasis pokalbis vyko daugiau nei 2 valandas. Po slapto balsavimo habilitacijai pritarta vienbalsiai.

2005 m. duomenimis buvo vienintelis užsienietis, Lodzės universitete tapęs habilituotu daktaru. Ir antrasis Lietuvos teisininkas, kuriam užsienio universitetas suteikė tokį mokslinį laipsnį (2005 m. duomenimis, habilituoto daktaro vardą Lenkijoje (Varšuvos universitete) apgynė tik VU Teisės fakulteto profesorius Vilenas Vadapalas.[11].

Nuo 2007 m. kovo 16 d. Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys ekspertas. Jauniausias LMA narys (tapo būdamas 32 m.), jauniausias LMA tikrasis narys–akademikas (tapo būdamas 41 m.).

Pedagoginė, mokslinė, praktinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993–1996 m. VU Teisės fakulteto asistentas, 1996–1998 m. vyresnysis asistentas, nuo 1998 m. docentas, 1998–2002 m. gegužės 3 d. VU TF prodekanas neakivaizdinėms studijoms, nuo 2002 m. birželio mėn. 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. VU Teisės fakulteto dekanas[12] (tapo jauniausiu Lietuvos dekanu, būdamas vos 32 m.), nuo 2005 m. profesorius.

Mokslinių interesų kryptys – romėnų teisė (civilinė teisė), civilinis procesas, notariatas. Dėstomi dalykai – Civilinis procesas (vedami seminarai), Romėnų civilinė teisė (paskaitos), Notariatas (paskaitos).

Skaitė pranešimus nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose Lietuvoje bei užsienyje (pvz., Vokietijoje, Kylio universitete[13]). Įvairių darbo grupių, rengusių bei tobulinusių Lietuvos teisės aktų, narys. Nuo 1996 m. buvo naujojo LR Civilinio proceso kodekso projekto rengimo grupės narys, dalyvavo rengiant Teismų įstatymą, Antstolių, Advokatūros ir Notariato įstatymus bei jų pataisas.

LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) ekspertas, periodiškai kviečiamas į TTK klausymus (civilinio proceso, notariato klausimais); nuo 1995 iki 1996 m. LRS TTK konsultantas. Nuo 1996 iki 1998 m. iki LR teisingumo ministro patarėjas civilinės teisės ir civilinio proceso klausimais, Teisininkų profesinio rengimo ir ugdymo departamento direktorius.

VU Teisės fakultete inicijavo užsienio teisės mokyklų steigimą, nuo 2000 m. tyrė užsienio teisės paskaitų skaitymo ir centrų steigimo idėjų įgyvendinimo galimybes, organizavo studentų apklausas, mezgė ryšius su užsienio universitetais, ieškojo finansavimo šaltinių, rūpinosi užsienio fondų parama (pvz., IRZ e. V.). 2001 m. jo iniciatyva įkurtas Vokietijos teisės centras, Lenkijos teisės centras ir kiti padaliniai, nuo 2004 m. kasmet organizuojama trikalbė (vokiečių, prancūzų ir anglų k.) savaitinė Vasaros teisės mokykla (VU).

Narystė asociacijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos teisininkų draugija, valdybos narys, valdybos vicepirmininkas (iki 2004 m.).
  • Lietuvos Mokslų Akademijos narys ekspertas (socialiniai mokslai, teisė)nuo 2007 m.
  • Tarptautinės Civilinio proceso asociacijos tarybos narys (nuo 2007 m.).

Monografijos, publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskelbė mokslo darbų lietuvių, lenkų, vokiečių kalbomis, yra monografijos, mokymo priemonių autorius, 2 vadovėlių („Romėnų teisė“, „Teisėsaugos institucijos“), vadovėlio „Įvadas į lyginamąją teisę” nepabaigto vertimo[14] iš vokiečių į lietuvių kalbą bendraautoris, LR civilinio proceso kodekso komentaro bendraautoris.

  • Vytautas Nekrošius. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo galimybės Lietuvoje. Vilnius: Justitia, 2002.
  • Vytautas Nekrošius. Apeliacja w procesie cywilnym Litwy. Prawo administracja kosciol – 2/3 (6/7)/2001.
  • Vytautas Nekrošius. Sumarinis procesas Lietuvos civiliniame procese.// Teisė, t. 47, 2003.
  • Vytautas Nekrošius. Kai kurie bendrieji teoriniai civilinio proceso teisės klausimai. //Teisė, t. 43, 2002.
  • Vytautas Nekrošius. Ypatingoji teisena civiliniame procese – prigimtis, esmė, santykis su ieškinine teisena ir reforma (lyginamoji analizė) //Teisė, t. 33 (3), 1999.
  • Vytautas Nekrošius. Lietuvos aukščiausiojo teismo senato nutarimo "Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" // Teisė 2006, t. 58, p. 113–124.
  • Vytautas Nekrošius. Grundzuge der Reform des Zivilrechts in der Republik Litauen (unter besonderer Berucksichtigung des Sachenrechts) // Zivilrechtsreform im Baltikum / herausgegeben von Helmut Heiss. Tuebingen: Mohr Siebeck, 2006. p. 83-98.
  • Vytautas Nekrošius. Droga Litwy ku nowemu kodeksowi postępowania cywilnego – co dalej? // Czterdziestolecie kodeksu postępowania cywilnego: zjazd katedr postępowania cywilnego w Zakopanem (7-9. 10, 2005). Krakow: Zakamycze, 2006, p. 279–293.
  • Vytautas Nekrošius. Notariat v Litve i aspekty meždunarodnogo sotrudničestva // Meždunarodnoje sotrudničestvo v notarialjnoj i sudebnoj sfere. Sankt-Peterburg, 2006. p. 65-76.
  • Vytautas Nekrošius. Reforma sudebnoj vlasti v Litovskoj Reslublike: osnovnye rezultaty i perspektivy // Meždunarodnoje sotrudničestvo v notarialjnoj i sudebnoj sfere. Sankt-Peterburg, 2006. p. 141–149.
  • Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, E. Zemlytė. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo komentaras // Registrų centras, 2016.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]