Vytautas Merkys (1929)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Merkys
Gimė 1929 m. balandžio 29 d.
Čivai, Skapiškio valsčius
Mirė 2012 m. liepos 25 d. (83 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinės, Vilnius
Tėvas Juozas Merkys
Motina Marijona Mėlynytė
Sutuoktinis (-ė) Irena Regina Merkienė
Veikla istorikas
Alma mater 1951 m. Vilniaus universitetas
Žymūs studentai Silva Pocytė
Žymūs apdovanojimai

Vytautas Merkys (1929 m. balandžio 29 d. Čivuose, Skapiškio valsčiuje – 2012 m. liepos 25 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos istorikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1951 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1951–1953 m. LTSR revoliucijos muziejaus darbuotojas. 1952 m. paskirtas į Lietuvos istorijos institutą, bet dėl ideologinių motyvų kartu su Mečislovu Juču tuoj pat atleistas. Nuo 1953 m. Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis. 1957 m. Istorijos institute apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Revoliucinis Vilniaus darbininkų judėjimas 1895–1904 m.“ [2] 1969 m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Pramonės raida ir proletariato susidarymas Lietuvoje XIX a.“.

1986 m. išėjęs iš instituto dirbo Lietuvos SSR Mokslų akademijos Ekonomikos instituto Ūkio istorijos skyriaus vadovu. 1987 m. vėl grįžo į Lietuvos istorijos institutą, tapo jo direktoriumi. Nuo 1992 iki 2000 m. vyriausias mokslinis bendradarbis. Dėstė Vilniaus universitete, nuo 1991 m. – profesorius. 1993–2000 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

1990 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, 2001 m. išrinktas Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku. Už fundamentalius darbus, skirtus draudžiamosios spaudos keliui 18641904 m. bei to laikotarpio knygnešiams, 1997 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. 1995 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausios publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • V. Merkys, Vilniaus darbininkų revoliucinis judėjimas 1905–1907 m. išvakarėse, Vilnius, 1957.
  • V. Merkys, Lietuvos valstiečių ir žemės ūkio darbininkų judėjimas 1901–1904 m., Vilnius, 1959.
  • V. Merkys, Liudvikas Janavičius, Vilnius: Vaga, 1964.
  • V. Merkys, Narodnikai ir pirmieji marksistai Lietuvoje, Vilnius: Mintis, 1967.
  • V. Merkys, Dalevskių šeima, Vilnius: Vaga, 1967.
  • J. Jurginis, V. Merkys, A. Tautavičius, Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos, Vilnius: Mintis, 1968, (Lietuvos SSR valstybinė premija, 1969).
  • В. Меркис, Развитие промышленности и формирование пролетариата в Литве в XIX в., Вильнюс: Минтис, 1969.
  • M. Valančius, Raštai, t. 2: Žemaičių vyskupystė, parengė V. Merkys, Vilnius, 1972.
  • S. Daukantas, Raštai, t. 1–2, sudarė V. Merkys, Vilnius, 1976.
  • V. Merkys, Nelegalioji lietuvių spauda kapitalizmo laikotarpiu (ligi 1904 m.). Politinės jos susikūrimo aplinkybės, Vilnius: Mokslas, 1978.
  • V. Merkys, Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Vilnius, 1982.
  • Lietuvos TSR istorija, t. 1 Nuo seniausių laikų iki 1917 metų, red. kol. B. Vaitkevičius, M. Jučas, V. Merkys, Vilnius: Mokslas, 1985.
  • V. Merkys, L. Mulevičius, R. Vėbra, E. Vidmantas, Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas /ligi 1904 m./, Vilnius: Mokslas, 1987.
  • M. Jučas, I. Lukšaitė, V. Merkys, Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1917 metų, Vilnius: Mokslas, 1988.
  • V. Merkys, Simonas Daukantas, 2 papild. leid., Vilnius: Vyturys, 1991.
  • V. Merkys, Knygnešių laikai. 1864–1904, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994.
  • V. Merkys, Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias. 1864–1904: Informacinė knyga, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.
  • V. Merkys, Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo, Vilnius: Mintis, 1999.
  • V. Merkys, Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798–1918 m., Vilnius: Versus aureus, 2006.
  • V. Merkys, Atminties prošvaistės, Vilnius: Versus aureus, 2009.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]