Vytautas Jonas Tarasonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Vytautas Jonas Tarasonis
Gimė 1925 m. spalio 19 d.
Kaunas
Mirė 2010 m. spalio 19 d. (85 metai)
Vilnius
Tėvas Vladas Tarasonis
Motina Jadvyga Jablonskytė-Tarasonienė
Sutuoktinis (-ė) Aldona Vyturytė-Tarasonienė
Vaikai Valentinas, Vidmantas, Rūta
Veikla fizikas, pedagogas, visuomenės veikėjas
Alma mater Vilniaus universitetas

Vytautas Jonas Tarasonis (1925 m. spalio 19 d. Kaune – 2010 m. spalio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, fizikos vadovėlių autorius, Krašto apsaugos dimisijos vyresnysis leitenantas, vienas Atsargos Karininkų Sąjungos (AKS) kūrėjų, pirmųjų ekspedicijų į lietuvių tremties vietas organizatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Lietuvos kariuomenės karininko Vlado Tarasonio šeimoje. 19311941 m. Tarasonių šeima gyveno Vilkaviškyje, tėvas tarnavo 4 art. pulke, vėliau Vilkaviškio apskrities karo komendantūroje, sūnus Vytautas mokėsi gimnazijoje.

1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta į Sibirą: tėvas į lagerį Krasnojarsko krašte, motina su keturiais vaikais – į Altajaus kraštą. Sibire Vytautas Tarasonis dirbo įvairius miško darbus, elektriku ir tekintoju stiklo fabrike.

Akademinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėliau mokėsi ir baigė vidurinę mokyklą, Bijsko mokytojų institutą, mokytojavo. 1955 m. grįžo į Lietuvą, tęsė mokslus. 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultetą.

1958-1996 m. dėstė fiziką ir elektrotechniką Vilniaus lengvosios pramonės technikume ir Vilniaus statybos technikume. 1975-1985 m. LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Mokslinės-metodinės tarybos fizikos sekcijos narys. 1995-1999 m. Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos Fizikos ir astronomijos mokymo ekspertų komisijos narys. 1980-1990 m. Vilniaus zonos technikumų (vėliau aukštesniųjų mokyklų) fizikos dėstytojų metodinės komisijos pirmininku.

1995 m. išleistas pirmasis lietuviškas spalvotas fizikos vadovėlis FIZIKA 11-12 klasei. 1996 m. šis vadovėlis švietimo ir mokslo ministerijos pripažintas geriausiu, apdovanotas pirmojo laipsnio premija. Nuo 1997 m. vadovėlis kasmet leidžiamas dalimis: FIZIKA I; FIZIKA II; FIZIKA III. 2007 m. vadovėlis išverstas į lenkų kalbą, naudojamas Lietuvos lenkų mokyklose.

Atgimo Laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1988 m., kuriantis Vilniaus tremtinių bendrijai, buvo šios bendrijos pirmosios Tarybos narys, Lietuvos karininkų ir ekspedicijų į tremties vietas komisijų pirmininkas.
  • 1988 m. spalio 22-23 d. buvo Lietuvos Sąjūdžio I–ojo suvažiavimo delegatas. 1990-1992 metais buvau Vilniaus miesto Sąjūdžio Tarybos narys, mandatų ir etikos komisijos pirmininkas.
  • 1991 m. sausio 13 d. dalyvavo ginant televizijos bokštą, apkurtintas tanko pabūklo šūvio iš arti, patyrė akustinę traumą, tapo III grupės invalidu.
  • 1991 m. sausio 22-26 d. LR Aukščiausiosios Tarybos delegacijos sudėtyje vyko į Leningrado miesto Tarybą ir organizacijas aiškinti Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje.

Darbai susiję su Lietuvių tautos trėmimais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konferencijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1991 m. birželio 1-2 d. buvo deleguotas į Baltijos šalių tremtinių konferenciją Taline, skirtą sovietinio teroro aukoms Estijoje atminti. Skaitė pranešimą apie sovietinio teroro aukas Lietuvoje, Vilniaus tremtinių ir politinių kalinių bendrijos veiklą.
  • 1991 m. rugsėjo 20 - spalio 2 d. kultūros ir švietimo ministerijos delegacijos sudėtyje dalyvavo Stokholme vykusioje Lietuvos mokslo ir kultūros savaitėje. Skaitė pranešimą apie trėmimus iš Lietuvos, tremtinių gyvenimo sąlygas Sibire. Organizavo tremties relikvijų parodą Stokholmo muziejuje. Švedijos vyriausybės prašymu tremties relikvijų eksponavimo laikas buvo pratęstas vieneriems metams. Paroda keliavo po Švedijos miestus.

Ekspedicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990-1998 m. organizavo 3 ekspedicijas į tremties vietas. Ekspedicijų dalyviai rinko žmonių atsiminimus, ieškojo tremtinių laidojimo vietų, statė atminimo paminklus.

  • 1991 m. spalio 14-26 d. organizavo 6 žmonių ekspediciją į lietuvių tremties vietas Tadžikijoje. Ekspedicijos į Tadžikiją dalyviai Kurgan Tiube miesto krikščionių kapinėse pastatė ekspedicijos dalyvio tautodailininko, skulptoriaus Donato Gediminsko kryžių visiems Tadžikijoje kentėjusiems ir žuvusiems tremtiniams. Su ekspedicijos ruošimu, eiga, surinkta medžiaga, tremtinių atsiminimais ir dokumentais supažindinama leidinyje "Lietuvos tremtiniai Tadžikijoje" (Vilnius: Lietuvos auto, 1992).

Ilgametėmis Vytauto Tarasonio ir Stasio Goberio (Altajaus tremtinio) bei Bijsko miesto valdžios pastangomis, 1998 m. Bijsko mieste Mačiščių kapinėse buvo pastatytas architekto Vytauto Nasvyčio suprojektuotas granitinis obeliskas, - paminklas visiems Altajaus tremtiniams.

Surinkta gausi istoriografinė medžiaga perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui, video įrašai – valstybės vaizdo ir garso archyvui. 2001 m. birželio 14 d., minint 60-ąsias Lietuvos gyventojų tremties metines, organizavau valstybinės televizijos laidą „Tremties keliai“. Laidoje buvo pristatyta Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ekspedicijų komisijos veikla (žiūr. pridedamą DVD "Tremties keliais").

Karininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. tremtinių bendrijoje subūrė iš tremties ir lagerių grįžusius Lietuvos karininkus. 1990 m. pradėjus veikti Krašto apsaugos departamentui, kreipėsi dėl grįžusiųjų karinių laipsnių atstatymo ir pakėlimo. Vėliau ši karininkų grupė sudarė atkurtos Lietuvos atsargos karininkų sąjungos (LAKS) branduolį.

1990 m. lapkričio 23 d. pirmą kartą po daugelio dešimtmečių tremtinių bendrija organizavo Lietuvos kariuomenės dienos minėjimą. Vytautas Tarasonis skaitė pranešimą apie Lietuvos kariuomenės kūrimąsi, veiklą ir likimą sudėtinguose istorijos vingiuose.

1993 m. davė kario priesaiką Lietuvos valstybei. 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu suteiktas Krašto apsaugos dimisijos vyresniojo leitenanto laipsnis.

1995-1997 m. buvo LAKS valdybos narys.

Kita veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992-1996 m. buvo JAV lietuvių įkurto Tautos fondo Lietuvos komiteto narys. Tautos fondo Lietuvos komitetas skirstė Amerikos lietuvių surinktas lėšas kultūrinei ir tautinei veiklai Lietuvoje remti.

Epizodiškai dalyvavo Sausio 13-osios brolijos ir Vytautų klubo veikloje. Laisvalaikiu kolekcionavo retas knygas, pašto ženklus, įvairias senienas. Didžiąją dalį eksponatų perdavė Lietuvos Nacionaliniam, Vilkaviškio krašto, Vilniaus Sausio 13-osios mokyklos, Lietuvos Karo akademijos muziejams ir archyvams.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas

1997 m. gegužės 5 d. paskirta LR antrojo laipsnio valstybinė pensija.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vedęs, žmona Aldona Vyturytė Tarasonienė. Užaugino tris vaikus - Valentiną, Vidmantą ir Rūtą. Sulaukė penkių vaikaičių - Gretos, Lino, Linos, Aleksandro ir Adomo.

1967-2004 m. spausdintų darbų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadovėliai, mokymo priemonės, knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Fizikos laboratoriniai darbai. Aukštojo ir spec, vidurinio mokslo ministerija, 1967.
  2. Fizikos programa – tematiniai planai technikumams. Aukštojo ir spec, vidurinio mokslo ministerija, 1977.
  3. Fizikos laboratoriniai darbai specialiosioms vidurinėms mokykloms. - Vilnius: Mokslas, 1981.
  4. Fizikos programa aukštesniosioms pramonės ir technikos mokykloms. Vilniaus aukštesnioji statybos mokykla, 1990.
  5. Fizika. Vilniaus aukštesnioji statybos mokykla, 1990.
  6. Tarasonis V., Bajoriūnas A., Gediminskas D. Lietuvos tremtiniai Tadžikijoje. - Vilnius: Lietuvos Auto, 1992.
  7. Fizika. Vadovėlis vidurinių mokyklų 11-12 klasei. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995.
  8. Fizika II. Vadovėlis 11 klasei. - Vilnius: Žiburio leidykla, 1997.
  9. Fizika III. Vadovėlis 12 klasei. - Vilnius: Žiburio leidykla, 1998.
  10. Fizika I. Vadovėlis 11 klasei. - Vilnius: Žiburio leidykla, 2000.
  11. J. Tarasonienė. Esate ištremta pagrįstai. - Vilnius: Minties leidykla, 2004.
  12. Fizyka I Podręcznik dla klasy X. - Vilnius: Žiburio leidykla, 2007.
  13. Fizyka I Podręcznik dla klasy XI. - Vilnius: Žiburio leidykla, 2007.
  14. Fizyka I Podręcznik dla klasy XII. - Vilnius: Žiburio leidykla, 2007.

Straipsniai periodinėje spaudoje, žurnaluose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1940-tieji Vilkaviškio gimnazijoje // Dobilas, 1989-07-01, Nr. 4.
  2. Lietuvos savanoriai // Gimtasis kraštas, 1989, Nr. 38.
  3. Pirmieji litai Lietuvoje // Lietuvos aidas, 1990-12-04, Nr. 136.
  4. Baltijos tremtinių forumas // Lietuvos aidas, 1991-06-1
  5. Televizijos bokšto gynimas 1991 m. sausio 13 d. // Dobilas, 1991, Nr. 40
  6. Po Tadžikijos saule // Tremtinys, 1991 m. lapkritis
  7. Lietuvos tremtiniai Tadžikijoje // Gimtasis kraštas, 1992, Nr. 3
  8. Mes iš Vilkaviškio gimnazijos // Gimtasis kraštas, 1993
  9. Albinas Baranauskas ir jo knygos // Gimtasis kraštas, 1994, Nr. 23
  10. Fizika vidurinių mokyklų 11-12 klasių moksleiviams // Fizikų žinios, 1995, Nr. 9
  11. Kaip dirbti su neįprastu vadovėliu // Dialogas, 1998, Nr. 5 ir 15
  12. Po klastinga draugystės skraiste // Kardas, 2004, Nr. 2
  13. Šviesos spindulys tamsos karalystėje // Fizikų žinios, Nr. 35, 2008

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]