Vytautas Jurgis Bubnys
| Vytautas Jurgis Bubnys | |
|---|---|
| Gimė | 1932 m. rugsėjo 9 d. Čiudiškiai, Prienų valsčius |
| Mirė | 2021 m. balandžio 24 d. (88 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse[1] |
| Sutuoktinis (-ė) | Adelė Bubnienė (mirė 1988 m.) Elena Kurklietytė |
| Vaikai | Vygintas Bubnys |
| Veikla | rašytojas, dramaturgas, eseistas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | 1963 m. SSKP |
| Alma mater | 1957 m. Vilniaus pedagoginis institutas |
Vytautas Jurgis Bubnys (1932 m. rugsėjo 9 d. Čiudiškiuose, Prienų valsčiuje – 2021 m. balandžio 24 d. Vilniuje[2][3]) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1953 m. baigė Prienų vidurinę mokyklą. 1953–1957 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto (dab. VDU ŠA) Lituanistikos fakultete įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.
1957–1964 m. Kauno 9-osios vakarinės pamaininės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1958 m. LSSR rašytojų sąjungos narys. 1965–1966 m. žurnalo „Moksleivis“ redakcijos vedėjas, 1966–1974 m. vyriausiasis redaktorius. 1976–1981 m. ir 1991 m. LSSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1981 m. atsidėjo tik kūrybiniam darbui.
Kūrinius pradėjo spausdinti 1953 m. Pirmasis romanas „Alkana žemė“ pasirodė 1971 m. Buvo parašęs ir išleidęs dešimt romanų, penkias apysakų bei apsakymų knygas ir šešias knygas jaunajam skaitytojui. V. Bubnio romanai yra išversti į rusų, čekų, lenkų, latvių, estų, vokiečių ir kt. kalbas. Keli kūriniai ekranizuoti.[4][2] Spausdino apybraižas bei reportažus apie kaimo žmogų, dirbdamas „Moksleivyje“ – straipsnius, apybraižas mokyklų gyvenimo, moksleivių, mokytojų ir tėvų santykių temomis. Straipsnių moralės, kultūros ir politikos klausimais paskelbė Atgimimo laikotarpiu.[5]
Žmona Elena Kurklietytė, žurnalistė, sūnus Vygintas.
Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1963–1989 m. SSKP narys. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo ir tarybos narys. 1992–1996 m. LR Seimo narys, dirbo Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijoje.[6]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Beržai svyruokliai: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1959.
- Saulėtą vasarą: apsakymai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1960.
- Ramūnas: apysaka vaikams. – Vilnius: Vaga, 1964.
- Vyras kaip pipiras: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1965.
- Lapams krintant: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1966.
- Ajerai kvepia: apsakymai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1967.
- Arberonas: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1969.
- Gegužio nemiga: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1969.
- Kaltė: trijų veiksmų pjesė. – Vilnius: Vaga, 1971.
- Alkana žemė: romanas. – Vilnius: Vaga, 1971.
- Po vasaros dangum: romanas. – Vilnius: Vaga, 1973.
- Baltas vėjas: apysakos ir apsakymai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1974.
- Nesėtų rugių žydėjimas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1976.
- Alkana žemė; Po vasaros dangum; Nesėtų rugių žydėjimas: trilogija.- Vilnius: Vaga, 1977.
- Pilnaties valandą: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980.
- Žaltvykslės: apsakymai vaikams. – Vilnius: Vaga, 1981.
- Kvietimas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1983.
- Anoj pusėj: apysaka vaikams. – Vilnius: Vaga, 1983.
- Rudens ekvinokcija: romanas. – Vilnius: Vaga, 1985.
- Raštai. – Vilnius: Vaga, 1982–1987.
- Piemenėlių mišios: romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.
- Mažosios išpažintys: apysakos: vyresniam mokykliniam amžiui. – Vilnius: Vaga, 1988.
- Atleisk mūsų kaltes: romanas. – Vilnius: Vaga, 1989.
- Žalios sūpuoklės: romanas. – Vilnius: Vyturys, 1992.
- Teatsiveria tavo akys: romanas.- Vilnius: Vaga, 1993.
- Žmogus iš tenai: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
- Mėnesėta naktis ir šešėlis: iš Makalynės istorijų pagal Rapolą: novelių romanas. – Vilnius: Margi raštai, 1997.
- Angelo šauksmas: dilogija. – Vilnius: Margi raštai, 1997.
- Svečias: romanas. – Kaunas: Santara, 1998.
- Slaptingoji prema (kartu su Elena Kurklietyte). – Kaunas: Santara, 2001.
- Balandžio plastėjime: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2002.
- Tas ryto laukimas: romanas. – Vilnius, 2004.
- Tolimi artimi. At(si)vėrimai: autobiografinė esė. – Vilnius: Alma littera, 2008. – 287 p. – ISBN 978-9955-38-129-7
- Širdimi regėti: Portretiniai eskizai: autobiografinė esė. – Vilnius: Alma littera, 2012.
- Suktinis su P.ROZA: Proza ir publicistika: novelių ir publicistikos knyga. – Vilnius: Žuvėdra, 2014.
- Iš stalčiaus dugno: dienoraščiai, portretiniai eskizai, indiški motyvai: autobiografinė esė. – Vilnius: Žuvėdra, 2017.
Knygos vokiečių kalba:
- Vytautas Bubnys. „Die großen Pläne des kleinen Cäsar“, išvertė Vilhelmas Plackmajeris, Berlynas; Vaimaras: leidykla „Aufbau“, 1990 m.
Knygos kroatų kalba:
- Vytautas Bubnys. „U lepetu goluba“, romanas, išvertė Mirjana Bračko, Rijeka, leidykla „Društvo hrvatskih književnika“, 2004 m.
Knygos estų kalba:
- Tuvi hõljumises: romaan (leedu keelest tõlkinud Mihkel Loodus). – Vilnius: Petro ofsetas, 2005. – 313 p. – ISBN 9955-534-94-X [7]
Parašė scenarijus kino filmams „Maža išpažintis“ (1971 m., rež. Algirdas Araminas), „Nesėtų rugių žydėjimas“ (1978 m., režisierius ir scenarijaus bendraautoris Marijonas Giedrys).
Autoriaus knygose nagrinėjamos socialinės istorinės, egzistencinės žmogaus ir kūrėjo problemos, nevengiama humoro ir ironijos.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1970 m. LLKJS literatūrinė premija už apysaką „Arberonas“
- 1970 m. Žemaitės literatūrinė premija už apsakymų knygą „Gegužio nemiga“
- 1974 m. LSSR valstybinė premija už romaną „Po vasaros dangum“
- 1976 m. Prano Ziberto literatūrinė premija už romaną „Nesėtų rugių žydėjimas“
- 1982 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
- 1998 m. LDK Gedimino ordino Karininko kryžius [8]
- 2002 m. Prienų rajono tarybos sprendimu suteiktas Prienų garbės piliečio vardas [9]
- 2003 m. literatūrinė „Varpų“ premija už apsakymą „Balsas sniegynuose“
- 2003 m. Baltijos Asamblėjos premija už romaną „Balandžio plastėjime“
- 2005 m. literatūrinė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už romaną „Tas ryto laukimas“
- 2008 m. LR Vyriausybės kultūros ir meno premija [10]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rašytojas Vytautas Bubnys išlydėtas į paskutinę kelionę. lrytas.lt. 2021-04-29. Nuoroda tikrinta 2021-11-18.
- ↑ 2,0 2,1 Algis Kalėda. Vytautas Jurgis Bubnys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 544 psl.
- ↑ Po sunkios ligos mirė rašytojas Vytautas Jurgis Bubnys, lrytas.lt, 2021-04-24. Nuoroda tikrinta 2021-04-24.
- ↑ Elena Bukelienė. Vytautas Jurgis Bubnys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 290-291
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 75 psl.
- ↑ 1992-1996 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=354&-find= Archyvuota kopija 2007-09-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=49807
- ↑ http://www.prienai.lt/index.php?692181324 Archyvuota kopija 2011-01-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos, 2008-02-13 15[neveikianti nuoroda]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kad vėjai neišpustytų: dienoraščiai, laiškai, dialogai, monologai, portretai, interviu / Vytautas Bubnys (sud. Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2012. – 327 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8089-00-4