Vytautas Bendoravičius
Vytautas Bendoravičius (1891 m. lapkričio 12 d. Kučiūnai, Beržininkų valsčius, Seinų apskritis – 1958 m. balandžio 11 d. Los Andželas) – Lietuvos karo gydytojas, pulkininkas leitenantas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1917 m. baigė Kijevo universitetą. Per Pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje.
1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, nepriklausomybės kovų dalyvis. 1919–1920 m. Antrojo pėstininkų pulko, 1920 m. lapkričio mėn. – 1923 m. vasario mėn. Ketvirtosios pėstininkų divizijos gydytojas. 1922 m. pulkininkas leitenantas.
1923–1925 m. ir 1927–1940 m. dirbo Karo ligoninėje, nuo 1927 m. Nervų ir psichikos ligų skyriuje. 1925–1926 m. Šeštojo pėstininkų pulko vyr. gydytojas. 1927–1939 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto Nervų ir psichikos ligų klinikoje, 1939–1941 m. universiteto dėstytojas. 1934–1936 m. dar ir sanitarijos puskarininkių mokyklos vedėjas. 1936–1937 m. tobulinosi Vienoje.
Populiarino psichinę higieną. TSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos mėn. išleistas į dimisiją. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dirbo Rostoko universitete, vėliau Hanau karo pabėgėlių stovykloje. 1948 m. persikėlė į JAV.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nervų sveikata (1930 m.)
- Eugenika ir išsigimimas (1932 m.)
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1930 m. Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Zabielskas. Vytautas Bendoravičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 47 psl.