Vytautas Balsys (1958)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vytautas Balsys (g. 1958 m. gruodžio 31 d. Klaipėda) – lietuvių skulptorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė Klaipėdos vaikų dailės mokyklą. 1977 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. 1983 m. baigė Lietuvos dailės institutą.

Nuo 1983 m. dirba Klaipėdos bendrovėje „Dailė“. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.[1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1984 m. dalyvauja parodose. Sukūrė dekoratyvinių parko, eksterjero skulptūrų (Legenda 1984 m., „Bučinys“ 1985 m., „Dvi mylimos“, „Motinystė“, „Poilsis“, 1987 m., „Šaltinis“ 1988 m., „Potvynis“ 1989 m.), smulkiosios plastikos kūrinių („Vartai“, „Rūbas“, abu 1985 m., „Nuodėmė“ 1986 m., „Troškulys“ I987 m., „Bokštas“ 1988 m., „Eglė“, „Puota“, abu 1989 m.), portretų („Eduardas Balsys“ 1988 m.), antkapinių paminklų („Žurnalistas Vitas Lingys“ Vilniuje, 1994 m.), skulptūrinių kompozicijų ciklą bibline tema „Rojaus sodai“ (19951999 m.).

Kūriniams būdingas metaforiškumas, daugiaprasmiai simboliai. Skulptūros konstruktyvios, apibendrintų formų, smulkiosios plastikos kūriniai originalios kompozicijos, ekspresyvūs.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Vytautas Balsys“. biblioteka.lt. Suarchyvuotas originalas 2010-09-15. Nuoroda tikrinta 2008-08-18.
  2. Aleksandras IndriulaitisVytautas Balsys (1958). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 512 psl.