Vytautas Edmundas Čekanauskas
| Vytautas Edmundas Čekanauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. gegužės 13 d. Šiauliai |
| Mirė | 2010 m. liepos 6 d. (80 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Teresė Čekanauskienė |
| Vaikai | Monika |
| Veikla | dailininkas architektas |
| Partija | 1974 m. SSKP |
| Alma mater | 1955 m. LSSR dailės institutas |
 Vikiteka |
Vytautas Edmundas Čekanauskas |
Vytautas Edmundas Čekanauskas (1930 m. gegužės 13 d. Šiauliuose – 2010 m. liepos 6 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas architektas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė kelių inžinieriaus Algirdo Čekanausko (1905 -1985) ir tarnautojos Liucijos Čekanauskienės (Stankutės) (1904-1993) šeimoje. Brolis Algimantas Čekanauskas (1943-2011) – inžinierius.1937–1942 m. lankė Šiaulių vyskupo Motiejaus Valančiaus pradžios mokyklą. 1942–1949 m. mokėsi Šiaulių J. Janonio gimnazijoje. 1949–1955 m. studijavo LTSR dailės instituto Architektūros fakultete, įgijo dailininko architekto specialybę.
1955–1958 m. Miestų statybos projektavimo instituto architektas, 1958–1960 m. vyr. architektas, 1960–1961 m. grupės vadovas, 1961–1990 m. vyriausiasis projektų architektas. 1967–2006 m. Vilniaus dailės akademijos (anksčiau – LSSR dailės instituto) Architektūros katedros dėstytojas, nuo 1974 m. docentas, nuo 1990 m. profesorius, Senato narys. 1992–2000 m. dirbo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“.
1979 m. SSRS dailės akademijos narys korespondentas. Lietuvos architektų sąjungos narys. Tarptautinės architektūros akademijos (IAA) akademikas profesorius, Rusijos dailės akademijos akademikas.[1] Palaidotas Antakalnio kapinėse.[2]
Žmona Teresė - ilgametė Vilniaus prekybos mokyklos (dab. Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla) dėstytoja. Kartu užaugino dukrą Moniką.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1966 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos pastatas ir gyvenamasis kvartalas Vilniuje
- 1967 m. Dailės parodų rūmai Vilniuje (dab. Šiuolaikinio meno centras)
- 1967 m. Lenino paminklas Maskvoje (architektūrinė dalis)
- 1974 m. Lazdynų gyv. rajonas Vilniuje (su Vytautu Brėdikiu)
- 1976 m. Lenino paminklas Klaipėdoje (architektūrinė dalis)
- 1979 m. Lietuvos žemės ūkio ekonomikos institutas Vilniuje
- 1982 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (anksčiau – LKP CK) rūmai Vilniuje
- 1983 m. Adomo Mickevičiaus paminklas ir skveras Vilniuje (skulpt. Gediminas Jokūbonis)
- 1993–1999 m. Vilniaus geležinkelio stotis, rekonstrukcija (su Pauliumi Kijausku)
- 1998 m. paminklas kunigaikščiui Vytautui Birštone, Vytauto parke (skulpt. G. Jokūbonis)
- 1999 m. administracinis-komercinis pastatas Žvėryne (su Vyteniu Gerliaku)
- 1999 m. paminklas vyskupui Antanui Baranauskui Seinuose (skulpt. G. Jokūbonis, 1999)
- 2001 m. Šv. Jono Bosko bažnyčia Lazdynuose, Vilniuje (su Vyteniu Gerliaku)
- 2003 m. memorialo bolševikų teroro aukoms atminti Tuskulėnų dvaro teritorijoje realizacija (techninį projektą parengė ir jo įgyvendinimą prižiūrėjo architektai Marius Pranas Šaliamoras ir Jūras Balkevičius)
Premijuoti konkursiniai darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1958 m. paminklas Pirčiupio aukoms (su Vytautu Brėdikiu)
- 1958 m. Vilniaus miesto sporto salė (su Vytautu Brėdikiu, III premija)
- 1961 m. paminklas fašistinio teroro aukoms Paneriuose Vilniuje (su Vytautu Brėdikiu, J. Burneika, II premija)
- 1964 m. Vilniaus miesto centro detaliojo planavimo projektas (su Vytautu Brėdikiu, Algimantu Nasvyčiu, II premija)
- 1969–1970 m. Centrinio muziejaus projektas Maskvoje (su kitais)
- 1973 m. Sudervėlės gyvenamasis rajonas (Šeškinė), detaliojo suplanavimo projektas (I premija)
- 1973 m. Justiniškių gyvenamasis rajonas Vilniuje, detaliojo suplanavimo projektas (II premija)
- 1979 m. Erfurto miesto salė (Vokietija, su G. Pajarskaite, A. Paslaičiu, A. Žaliu, paskatinamoji premija)
- 1983 m. Arktikos ir kraštotyros muziejus Rovaniemis, Laplandija, Suomija (su S. Jusioniu)
- 1987 m. Vingio parko Dainų slėnio sutvarkymo projektas (bendraautoriai arch. V.Čekanauskas, A.Paslaitis ir G.Telksnys. Tarptautinėje architektūros parodoje Sofijoje (Bulgarija) įvertintas aukščiausiu balu. Projekto vadovui V.Čekanauskui paskirtas aukso medalis, arch. A.Paslaičiui - diplomas).
- 1989 m. Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia (su A. Paslaičiu, T. Balčiūnu, paskatinamoji premija)
- 1995 m. Vilniaus kunigų seminarija (su Vytautu Brėdikiu, Vyteniu Gerliaku, Pauliumi Kijausku)
- 1998 m. memorialas bolševikų teroro aukoms atminti Tuskulėnų dvaro teritorijoje (su Algimantu Umbrasu, L. Masliukaitiene, skulptorius G. Karalius, dailininkas G. Umbrasas, I premija)
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1971 m. LSSR valstybinė premija
- 1971 m. SSRS Ministrų Tarybos premija
- 1974 m. Lenino premija
- 1975 m. SSRS liaudies architektas [3]
- 2000 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas [4]
- 2000 m. Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio ordinas
- 2008 m. Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo statulėlė už Vilniaus architektūros tradicijų puoselėjimą. [5]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Жилой район Лаздинай в Вильнюсе / В. Чеканаускас, В. Римкус. – Москва: Знание, 1977. – 32 p.: iliustr.
- Vytautas Edmundas Čekanauskas: varpinės: akvareliniai piešiniai: 2007 m. kalendorius. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. – 13 lap.: iliustr. – ISBN 9955-624-70-1
- Piešiniai: koplyčios ir varpinės. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. – 62 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-624-80-6
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algimantas Mačiulis. Vytautas Edmundas Čekanauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 274 psl.
- ↑ Mirė žymus architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas, 2010-07-08
- ↑ Zigmantas Liandzbergis. Vytautas Edmundas Čekanauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 343-344
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=104226
- ↑ http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=127 Archyvuota kopija 2015-02-18 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Витаутас Чеканаускас / Э. Будрейка. – Ленинград: Стройиздат, 1990. – 138 p.: iliustr. – ISBN 5-274-00630-2
- Architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas / Eduardas Budreika. – Vilnius: VDA leidykla, 1998. – 167 p.: iliustr.
- Vytautas Edmundas Čekanauskas / Algimantas Mačiulis. – Vilnius: VDA leidykla, 2011. – 206 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-854-98-2