Vyno galonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vyno galonas (angl. wine gallon) – skysčių tūrio vienetas, įprastai naudotas Anglijoje iki XIV a. ir kaip statutinis matas nuo 1707 m. valdant karalienei Onai Stiuart. D. Britanija vyno galono atsisakė tik 1826 m., kai buvo priimti imperiniai matai. 1707 m. vyno galonas tapo JAV galono pamatu.[1]

Kai kurie tyrimai teigia, kad vyno galonas pradžioje buvo lygus 10 trojos svarų vyno.[1] 1707 m. D. Britanijos statutas apibrėžė, kad vyno galoną sudaro 231 kubinis colis, t. y., 7 colių skersmens ir 6 colių aukščio cilindras.[2] Vyno galonas, kurį sudarė 3,785 litro buvo naudojamas kaip matas vynui ir kitiems komerciniams skysčiams (pvz., aliejams ir medui) matuoti.[3] XIV a. vyno statinėse tilpdavo 31,5 galono vyno, kas buvo 1/8 tunos, kurią sudarė 252 galonai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Rowlett, Russ (2001 m. rugsėjo 13 d). „Gallon“. How Many? A Dictionary of Units of Measurement. University of North Carolina at Chapel Hill. Suarchyvuotas originalas 2012-02-18. Nuoroda tikrinta 2010-10-31.
  2. Tuo metu skaičius π dažnai apvalintas iki 3+17.
  3. „wine barrel“. Sizes.com. 2009-02-02. Nuoroda tikrinta 2010-07-29.