Vygriai (ežeras)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vygriai
Poland Wigry Lake.jpg
Vieta Lenkija
Plotas 21,7 km²
Kilmė Ledyninė
Vidutinis gylis 15,4 m
Didžiausias gylis 73 m
Įteka Juodoji Ančia
Išteka Juodoji Ančia
Commons-logo.svg Vikiteka: VygriaiVikiteka
Vygrių vienuolyno vaizdas iš ežero

Vygriai, Vingriai, Vingiai (lenk. Jezioro Wigry) – ežeras, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Vygrių nacionaliniame parke. Šalia ežero yra šie kaimai: Brizgelis, Burdiniškės, Cimochovizna, Červoni Palivarkas, Červoni Kžyžas, Gavrichų Rūda, Krušnikas, Magdalenovas, Mikolajevas, Rosochati Rugas, Stari Palivarkas, Tartakas, Vygriai, Zakontai.

Geografija ir gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Vygrių ežeras

Ežeras yra tarp Sūduvos aukštumos ir Augustavo lygumos. Vakaruose, rytuose ir pietuose ežeras ribojasi su Augustavo giria, kuri tęsiasi iki pat Druskininkų ir Gardino miestų. Ežero forma primena S raidę, todėl ir ežeras anksčiau vadinosi Vingriai (Wingry), pavadinimas kilęs nuo jotvingių kalbos žodžio Vingris, kas lietuviškai reikštų Vingis. 1418 m. ežero pavadinimą pirmą kartą paminėjo kronikininkas Janas Dlugošas. Ežero kranto ilgis apie 60 km, krantai vidutinio statumo apaugę spygliuočių miškais. Ežere yra daug pusiasalių, iš kurių ilgiausias apie 4 km – Aukštasis Vangelis. Taip pat Dvišakio Rago (Rosochaty Róg) ir Vienuolyno (Klasztorny). Ežere yra 19 salų, kurių bendras plotas apie 70 ha. Vienuolyno pusiasalyje įsikūręs Vygrių kaimas, kuriame yra kamendulų vienuolynas. Šiame vienuolyne 1999 m. trumpam buvo apsistojęs popiežius Jonas Paulius II. Per sąsiaurius, upes ir upelius ežeras jungiasi su 16 aplinkinių ežerų. Per ežerą teka Juodosios Ančios upė. Šiaurinėje ežero dalyje teka Vėtrėlaužos upė, kurioje gyvena nemažai bebrų. Anksčiau ežeras priklausė Pravygrių ežerų grupei, kurią dabar sudaro atskiri ežerai: Ilgiai (Długie), Dumbliai (Muliczne), Apvalusis (Okrągłe) ir Karšis (Leszczewek). Ežere veisiasi nemažai sykų ir seliavų žuvų rūšių bei giliai dugne gyvenančių vėžiagyvių: Pallasiola ir Mysis. Ežero litoralė daugelyje vietų išlaikė savo savitumą ir yra nepaliesta žmogaus. Pakrantėse augančiose nendrėse ir kitose pakrančių vietovėse gyvena apie 140 paukščių rūšių, iš kurių apie 30 yra vandenų ir šlapžemių paukščiai. Ežere stengiamasi išsaugoti sparčiai nykstančius ežerinius upėtakius ir paprastuosius šamus. Vygriai yra vienas iš dviejų Lenkijoje esančių ežerų kuriuose neršia sykai. Kitas yra Lenkijos vakaruose esantis Miedvės ežeras prie Starogrado miesto. Siekiant išsaugoti įvairias augalų ir gyvūnų rūšis ežere kartais vykdoma Biomanipuliacija, kai yra specialiai ribojamas dumblių žydėjimas, sodinami augalai ar veisiami gyvūnai, kaip, pvz., lydekos. 1975 m. ežeras buvo įtrauktas į pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos saugomų objektų sąrašą. 1998 m. ši organizacija suteikė finansavimą ir vykdė lobizmą ežero gamtos apsaugai užtikrinti.

Vygrių ežero panorama

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Włodzimierz Łeckiego (red.), Kanon Krajoznawczy Polski, Warszawa 2000 m., Wydawnictwo PTTK „Kraj“ sp. z o.o., ISBN 83-7005-429-3
  • M. Ambrosiewicz, W. Malinowska, M. Osewski, L. Wesołowska, Z. Zaborowski, Ścieżka edukacyjna „JEZIORA“, Przewodnik, Krzywe 2001 m.,Wydawca Wigierski Park Narodowy, s. 5
  • M. Ambrosiewicz, W. Malinowska, M. Osewski, L. Wesołowska, Z. Zaborowski, Ścieżka edukacyjna „JEZIORA“, Przewodnik, Krzywe 2001 m.,Wydawca Wigierski Park Narodowy, s. 8

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Włodzimierz Łeckiego (red.), Kanon Krajoznawczy Polski, Warszawa 2000 m., Wydawnictwo PTTK „Kraj“ sp. z o.o., ISBN 83-7005-429-3
  • M. Ambrosiewicz, W. Malinowska, M. Osewski, L. Wesołowska, Z. Zaborowski, Ścieżka edukacyjna „JEZIORA“, Przewodnik, Krzywe 2001 m., Wydawca Wigierski Park Narodowy, ISBN 83-88344-24-2
  • L. Trząski, „Perły natury“, Wydawnictwo Videograf II, Kielce 2005 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Koordinatės:54°01′09″N 23°04′48″E / 54.01917°N 23.08°E / 54.01917; 23.08