Vosgėlių piliakalnis

Koordinatės

55°43′14.5″ š. pl. 25°44′54.8″ r. ilg. / 55.720694°š. pl. 25.748556°r. ilg.

Vieta

Zarasų rajonas

Seniūnija

Dusetų seniūnija

Aukštis

27 m

Plotas

75x38

Naudotas

I tūkstantmetis pr. m. e. – XIII a.

Žvalgytas

1949

Tirtas

1933 m.

Registro Nr.

AR1499 / A1010KP / 24106, 24107, 5709

Vosgėlių piliakalnis su gyvenviete, Drageliškiai – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 5709; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1499; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1010KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24107) Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Dusetų seniūnija. Pasiekiamas keliu Dusetos – Užpaliai Vosgėliuose pasukus į kairę pietų kryptimi ir pavažiavus 850 m, yra dešinėje vakaruose nuo kelio.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 75x38 m dydžio. Pietrytiniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 28 m ilgio, 20 m pločio terasa, į pietryčius nuolaidėjanti per 2 m. Šiaurės rytų šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 9 m pločio terasa, per 1,5 m nuolaidėjanti į šiaurės rytus. Vakariniame šlaite buvo 4 m pločio, 1,5 m gylio griovys ir ant jo krašto supiltas pylimas, kurie aptikti tyrinėjimų metu, pylimas sunaikintas. Šlaitai statūs, 27 m aukščio.

Piliakalnis labai apardytas arimų (nuarta mažiausiai 1 m), dirvonuoja, šiaurės vakarų šlaite auga pušų ir berželių guotas.

Visose papėdėse, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Apie 600 m į pietryčius, Drageliškių kaime 1934 m. rastas XIV a. pirmosios pusės sidabrinių lydinių ir papuošalų lobis.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 m. piliakalnį tyrinėjo Petras Tarasenka, jis aikštelėje ir vakariniame šlaite ištyrė 144 m² plotą, aptiko iki 1 m storio kultūrinį sluoksnį su yla, puodo rankena, pjautuvas, žalvarinė skardinė ir lankinė segės, žiedas, akmeniniai kirviai, kauliniai smeigtukai, strėlės, geležiniai strėlių antgaliai, adiklis, šiferinis ir moliniai verpstukai, liejimo formos, brūkšniuotos, lygios, žiestos ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų.

1949 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Tyrimų radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, atsitiktinius radinius – Lietuvos nacionalinis muziejus.^[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – XIII a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 61700 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 2015000 m².