Volfas Engelman

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°53′09″N 23°55′38″E / 54.88583°N 23.92722°E / 54.88583; 23.92722

AB „Volfas Engelman“
Informacija
Forma Akcinė bendrovė
Pramonė Alaus darykla
Įkurta 1853 m.
Centrinė būstinė Kaunas,
Kaunakiemio g. 2
Svarbiausi darbuotojai Generalinis direktorius Vytautas Meištas
Produktai Alus, sidras, alkoholiniai kokteiliai, gira, energiniai gėrimai, limonadas
Darbuotojų Apie 200 (2009 m.)
Tinklalapis http://www.volfasengelman.lt
Volfas Engelman

AB „Volfas Engelman“ (buvęs Ragutis) – alaus darykla Kaune.

Šiuo metu 99,57 proc. AB „Volfas Engelman“ akcijų priklauso Suomijos įmonių grupei „Olvi Plc”. Šiandien bendrovė yra viena moderniausių alaus daryklų Lietuvoje, gaminanti ir parduodanti alų, girą, sidrą, alkoholinius kokteilius ir energinį gėrimą.

Rinkos tyrimų bendrovės „AC Nielsen” 2011 m. pirmo pusmečio duomenimis, AB Volfas Engelman turėjo 11 procentų alaus rinkos ir užėmė trečią vietą. Taip pat įmonė turėjo 39 procentus sidro rinkos beveik 40 procentų alkoholinių kokteilių rinkos ir 30 procentų giros rinkos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Alaus daryklai „Volfas Engelman” pradžią davė 1853 m. Kaunas pirklio I. B. Volfo pastatytas garinis alaus bei salyklo fabrikas, kuriame buvo pradėtas virti „Volfo alus“. Pirmaisiais darbo mėnesiais gaminta tik po keletą kibirų „Volfo alaus“ per dieną, tačiau tuomet tai buvo naujos kokybės ir stiprumo bavariškas alus. Fabriko savininkas Iseras Beras Volfas kartu su kita tuo metu pakankamai žinoma Kauno asmenybe Abeliu Solomonovičiumi Soloveičiku XIX a. paskutiniame dešimtmetyje įsigijo konkurento Ferdinando Engelmano alaus daryklą ir jos pagrindu įsteigė „Garu varomą alaus bravorą ir salyklo fabriką „Engelman“.

1927 m. I. B. Volfo alaus daryklos ir akcinės bendrovės „Engelman“ savininkai nusprendė abi gamyklas sujungti ir taip sumažinti gamybos sąnaudas. Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti keletą susijungusios bendrovės pavadinimų variantų: „I. B. Volfas-Engelman“, „J. B. Volfas-Engelman“, „J. B. Volfas-Engelmann“, bet oficialus, finansų ministro patvirtintas pavadinimas buvo „Sujungtų alaus daryklų, salyklo fabrikų ir vaisvandenių dirbtuvių „I. B. Volfas-Engelman“ akcinė bendrovė“. Tuo metu bendrovės alaus pardavimai sudarė apie 40 proc. visų alaus pardavimų Lietuvoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo jį eksportavo į Gardiną, Baltstogę, Suvalkus bei Lomžą.

1930 m. „I. B. Volfas-Engelman“ pardavė apie 3,4 mln. litrų produkcijos - trečdalį viso tuo metu Lietuvoje gaminto alaus. Lietuvos pramonės ir prekybos įmonių reklamai svarbios buvo Žemės ūkio ir pramonės parodos. Už aukštos kokybės produkciją ši bendrovė buvo apdovanota įvairiais aukso ir sidabro medaliais.

1940 m. bendrovė „I. B. Volfas-Engelman“ buvo nacionalizuota. Bendrovę imta vadinti „Buv. I.B.Volfo-Engelman alaus darykla“, o nuo 1941 m. įmonės dokumentuose jau randamas pavadinimas „Raudonoji pašvaistė“. 1941–1944 m. „Raudonoji pašvaistė“ buvo pervadintas „Perkūnu“.

1959 m. „Volfas Engelman“, iki tol buvusios mažos bendrovės, ir „Raudonosios pašvaistės“ pagrindu įsteigtas Kauno alaus ir nealkoholių gėrimų kombinatas. 1967 m. kombinatas pavadintas „Ragučio” vardu.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šiam bravorui suteiktas Kauno valstybinės alaus daryklos statusas. 1992 m. nuo įmonės atskirta antroji gamykla, pavadinta „Žalsvyčiu“. 19931994 m. alaus darykla 40 proc. savo produkcijos parduodavo Kaune.

1997 m. pradžioje 51 proc. bravoro akcijų įsigijo Čekijos alaus kompanija „Pilzner Urquell“. Naujieji šeimininkai nusprendė visą dėmesį skirti alaus gamybai ir kokybei, todėl kitokių gėrimų gamybos buvo atsisakyta. Vien gamybai modernizuoti čekų aludariai skyrė apie 10 mln. litų. Svarbiausios investicijos buvo nukreiptos į gamybos modernizavimą, gamybinių pajėgumų išplėtimą bei produkcijos kokybės gerinimą.

1999 m. čekai turimas bravoro akcijas pardavė Suomijos bendrovei „Olvi Plc.“. Šiuo metu „Olvi“ priklauso 99,57 proc. AB „Volfas Engelman“ akcijų.

2011 m. balandžio 12 d. susigrąžino savo tikrąjį istorinį vardą „Volfas Engelman“[1].

Prekės ženklai[taisyti | redaguoti kodą]

Alus[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Volfas Engelman” Rinktinis – 5,2 proc. stiprumo šviesus alus. Parduodamas 0,5 l talpos figūriniuose stiklo buteliuose nepasterizuotas, išskirtinės talpos 1 pintos (0,568 l) skardinėse ir pilstomas alus baruose.
  • „Volfas Engelman” Stalo – 4,0 proc.stiprumo lengvas pilno skonio alus. Parduodamas 0,5 l talpos figūriniuose stiklo buteliuose.
  • „Volfas Engelman” Imperial porteris – 6,0 proc. stiprumo tamsusis porterio kategorijos alus. Parduodamas 0,5 l talpos figūriniuose stiklo buteliuose ir pilstomas alus baruose.
  • „Fortas” Ekstra šviesusis – 5,0 proc. stiprumo alus. Parduodamas 0,5 l talpos figūriniuose stiklo buteliuose bei skardinėse, stikliniuose buteliuose, 4 butelių pakuotėse, naujo standarto išskirtiniuose 2 l talpos plastikiniuose buteliuose ir pilstomas alus baruose.
  • „Fortas” Gyvas – 5,3 proc. stiprumo nepasterizuotas nefiltruotas alus. Parduodamas 0,5 l talpos figūriniuose stiklo buteliuose ir pilstomas alus baruose.
  • „Fortas” tradicinis – 6,1 proc. stiprumo alus, parduodamas naujo standarto išskirtiniuose 2 l talpos plastikiniuose buteliuose.
  • „Fortas” stiprusis – 8,1 proc. stiprumo šviesus alus. Parduodamas 0,5 l figūriniuose stiklo buteliuose ir naujo standarto išskirtiniuose 2l talpos plastikiniuose buteliuose.
  • „Fortas” stipriausias – 9,0 proc. stiprumo šviesus alus. Parduodamas 0,5 l stikliniuose buteliuose.
  • Alaus kokteilis „beer shake” – 2,9 proc. stiprumo alaus ir tekilos su citrina skonio, taip pat alaus ir spanguolių su žaliąja citrina skonio kokteiliai. Parduodamas 0,5 l talpos skardinėse.

Sidras[taisyti | redaguoti kodą]

„Fizz” – 4,7 proc. stiprumo kriaušių, braškių, mėlynių ir kitų skonių natūralios fermentacijos sidras. Parduodamas 0,5 l talpos skardinėse ir 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.

„Real” – 6,0 proc. stiprumo egzotinių vaisių, kriaušių, žemuogių ir kitų skonių sidras. Parduodamas 1,5 l plastikiniuose buteliuose.

Alkoholiniai kokteiliai[taisyti | redaguoti kodą]

„A. Le Coq G:N” – 5,6 proc. „Safari“, Greipfrutų, ir kitų skonių gazuoti alkoholiniai kokteiliai. Parduodami 0,5 l skardinėse ir 1,5 l plastikiniuose buteliuose.

„Jamaica” – 8,1 proc. arbūzų, citrinų-kaktuso, braškių-bananų, kivi-žaliųjų citrinų, tekilos – citrinų ir kitų skonių gazuoti alkoholiniai kokteiliai. Parduodami 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.

Gira[taisyti | redaguoti kodą]

„Smetoniška gira” – natūraliai rauginta gira. Parduodama 0,5 l talpos skardinėse ir stikliniuose buteliuose, taip pat 1 l, 1,5 l, 2 l talpos plastikiniuose buteliuose.

„Smetoniška Porterio gira” – natūraliai rauginta su apyniais gira. Parduodama 1 l talpos plastikiniuose buteliuose.

Energinis gėrimas[taisyti | redaguoti kodą]

„Dynami:t” – tradicinio skonio energinis gėrimas su guanos ekstraktu. Parduodamas 0.33 l talpos skardinėse ir 0,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.

„Dynami:t blue” – egzotiškas energinis gėrimas su padidintu kofeino kiekiu. Parduodamas tik 0,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.

Nealkoholinis gėrimas[taisyti | redaguoti kodą]

„Limpa” Tradicinis – tradicinioskonio limonadas vaikams be koncervantų. Parduodamas 0,5 l ir 1,5 l, talpos plastikiniuose buteliuose.

„Limpa” Citrininis – citrinų skonio limonadas vaikams be koncervantų. Parduodamas 0,5 l ir 1,5 l, talpos plastikiniuose buteliuose.

Parama[taisyti | redaguoti kodą]

Remiami renginiai

Kaunas miesto diena“ – kasmetinė Kaunas miesto gimtadienio šventė, sulaukianti didelio kauniečių ir miesto svečių susidomėjimo. Tradiciškai šventė vyksta apie gegužės 20-ąją dieną, nes 1463 metais tą dieną Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Pagrindiniai šventės renginiai vyksta senamiesčio gatvėse ir aikštėse. Miesto dienai kasmet sukuriama tai, kas turi istorinę išliekamąją vertę: eilėraščių apie Kaunas antologija, šventės simbolis Kaunutis, Tauro moneta. Miestas pavasariškai atgyja, miestelėnai ir svečiai suguža į tautodailininkų muges, koncertus, kurie atskleidžia tiek profesionalių, tiek liaudies meninkų pasiekimus ir reprezentuoja Kauno meninį gyvenimą.

Hanza dienos“. Kasmet kuris nors miestas – organizacijos „Naujoji Hanza“ narys – yra paskiriamas tarptautiniu Hanza dienų centru ir į jį savaitei suvažiuoja tūkstančiai dalyvių iš miestų partnerių. Kaunas nuo 1991 metų yra vienintelis miestas Lietuvoje, priklausantis tarptautinei miestų sąjungai „Naujoji Hanza". Kaunas kasmet sėkmingai pasirodo ir pristato savo virtuvės, tautodailės, muzikos, teatro ir kitą paveldą kasmetinėje sąjungos šventėje „Tarptautinės Hanza dienos". Šventės scenoje dabar pasirodo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio atlikėjai: iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Norvegijos ir Olandijos.

Pažaislio muzikos festivalis“ – ilgiausiai, visą vasarą, vykstantis muzikos festivalis Lietuvoje. 2011 m. festivalis vyko 16 kartą. Festivalio scenoje pasirodo Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Organizatoriams yra svarbu, kad ir jaunoji karta geriau pažintų Lietuvos istoriją, susipažintų su savo šalies dramaturgija, todėl festivalio metu yra rodomi ir nacionalinės dramaturgijos kūriniai. Dalis festivalio renginių būna nemokami.

Operetė Kauno pilyje“ – originalus, pirmasis toks operetės festivalis Rytų Europoje, 2011-aisiais metais vykęs jau dešimtą kartą. Festivalyje kasmet dalyvauja garsūs Lietuvos solistai ir svečiai iš kitų šalių. Koncertų programos skamba Muzikinio teatro sodelyje ir prie Kauno pilies. Kiekvienais metais šventės proga Kaune svečiuojasi opera, baletas, miuziklas, kino muzika, neapolietiška daina, 2008 m. praėjusiais metais garbinga „viešnia“ buvo ispanų operetė – sarsuela.

Kauno Valstybinis dramos teatras – teatras, pradėjęs Lietuvos profesionaliojo teatro gyvavimą. Jo atsiradimą lėmė Lietuvos meno kūrėjų draugijos 1920 metais įkurtos Dramos ir Operos vaidyklos. Dramos vaidykla įsikūrė viename pastate su Opera, prie kurios 1925 metais prisijungė ir baleto trupė. Nuo tada šis trejopos veiklos kolektyvas gavo Valstybės teatro vardą. Nuo pat teatro gyvavimo pradžios tai buvo vieta, kurioje save norėjo išreikšti daugybė talentų, kurioje buvo kuriami įvairių žanrų – tragedijos, komedijos, romantiškos krypties, eklektiški spektakliai.

„Gintarinė pora“ – tarptautinis šokių konkursas, tapęs tradicine Kauno meno ir sporto švente bei jaunųjų šokėjų mokykla. Ne viena konkurse dalyvavusi šokėjų pora garsina Kauno ir Lietuvos vardą pasaulyje.

„Lietuvos teatro pavasaris” – profesionalių teatrų festivalis, kasmet skelbiantis pavasarį Kauno mieste. Girstučio kultūros rūmuose rengiamas festivalis yra tituluojamas kaip seniausias šalyje scenos meno festivalis. Kasmet festivalyje dalyvauja profesionalūs teatrai iš visos Lietuvos, publikai parodydami visas įdomesnes valstybinių ir laisvųjų teatrų, jaunų trupių naujienas. Tai – reikšmingas kultūrinis įvykis, puoselėjantis Lietuvos teatrų tradicijas bei pristatantis pagrindines šio meno tendencijas.

„Kauno rampa” – Lietuvos mėgėjiškų teatrų šventė, kuri rengiama nuo 1973 m. Kiekvienais metais ši šventė po vienu stogu suburia geriausius Lietuvos mėgėjų teatrus su naujausiais pastatymais ir sukviečia įvairiausio amžiaus, pomėgių, interesų kauniečius ir miesto svečius. Nuoširdžiai kurdami liūdnus, juokingus, pasakiškus ir gyvenimiškus personažus, aktoriai kartu su žiūrovais keturias dienas gyvena šventinėmis teatro nuotaikomis.

AB „Volfas Engelman” inicijuoja ir įgyvendina įvairius švietėjiškus projektus. 2010 metais, minint Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, kartu su Lietuvos Bajorų Karališkąja Sąjunga buvo įgyvendintas projektas 1410 – istorija nepamiršta. Įgyvendintas projektas „Iškiliausi Tarpukario kauniečiai“, paroda „Kaunas tada, Kaunas dabar“. AB „Volfas Engelman” įsteigė stipendiją KTU studentams ir bravoro darbuotojams.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vilma Akmenytė, Giedrė Milerytė. Nuo I. B. Volfo ir Engelmano iki Ragučio. - K.:Kopa, 2008. - 208 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-772-06-4