Vokietijos federalinis aplinkos fondas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vokietijos federalinis aplinkos fondas (vok. Deutsche Bundesstiftung Umwelt, pažodžiui - 'Vokiškas Sąjungos aplinkos paramos fondas'; DBU) - mokslo ir naujadarų paramos fondas Vokietijoje, vienas didžiausių paramos fondų Europoje, bene didžiausias aplinkos apsaugos paramos fondas visame pasaulyje. Pagal teisinę formą - civilinės teisės paramos fondas (vok. Stiftung bürgerlichen Rechts). Kapitalas ~1,3 mlrd. eurų (2009 m.). Per visą savo istoriją Fondas parėmė per 7500 projektų, suteikė 1,5 mlrd. eurų paramos[1] Projektams kasmet yra skiriama 45 mln. eurų. Fondui vadovauja kuratorija[2] , sudaryta iš 14 narių, skiriamų Vokietijos Vyriausybės. Kuratorija renka generalinį sekretorių[3], vadovaujantį fondo administracijai (biurui).

Adresas: An der Bornau 2, D-49090, Osnabriukas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1989 m. spalio 24 d. Vokietijos Vyriausybė (ministrų kabinetas) Vokietijos finansų ministro teikimu nusprendė lėšas, gautas privatizavus federalinę Vokietijos plieno gamyklą Salzgitter AG - 2 519 123 500 DM (tai atitinka 1,29 mlrd. €) panaudoti kaip įstatinį kapitalą steigiamam aplinkos fondui (Umweltstiftung) ir kasmetines pajamas skirti Fondo paramos tikslams.

1990 m. liepos 18 d. priimtas Vokietijos Bundestago federalinis įstatymas dėl paramos fondo įsteigimo. Įstatyme įtvirtinti paramos tikslai ir funkcijos.

1990 m. gruodžio 17 d. DBU fondas pradėjo savo veiklą[4].

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Deutsche Bundesstiftung Umwelt remia pavyzdinius inovacijų aplinkos apsaugos projektus. Pirmenybę teikia tokioms sritims kaip aplinkosaugos technika, aplinkos tyrimai, gamtos apsauga, informacijos, susijusios su aplinkosauga, sklaida bei kultūros vertybių išsaugojimas. Fondo paskirtis – remti aplinkosaugines iniciatyvas, ypatingą dėmesį skiriant smulkiajam ir vidutiniam verslui. Kaip visuomeninis ir privačios nuosavybės teisėmis funkcionuojantis fondas, Vokietijos aplinkosaugos fondas nedalyvauja valstybinėse programose, tačiau gali jas papildyti[5].

Nepaisant to, kad daugiausiai remiami Vokietijoje vykdomi projektai, nuo pat pradžių Vokietijos aplinkosaugos fondas turėjo tikslą veikti tarptautiniu mastu. Pradžioje buvo remiami užsienio projektai, susiję su Vokietijos kaimyninėmis šalimis, tačiau šiuo metu galimi bendri projektai be geografinių apribojimų – su visomis Europos Sąjungos šalimis bei šalimis kandidatėmis. Tarptautiniu mastu pirmiausia pradėtos remti rytinės Vokietijos kaimynės – Lenkija ir Čekija, o vėliau ir kitos šalys. Po Europos Sąjungos plėtros 2004 ir 2007 metais Vokietijos aplinkosaugos fondas peržiūrėjo bei atnaujino Vidurio ir Rytų Europos šalių rėmimo strategiją. Nauja strategija įgyvendinama nuo 2006 metų.

Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių rėmimas ir toliau vykdomas atsižvelgiant į šalių narystę Europos Sąjungoje. Šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas Bulgarijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai, Čekijai ir Vengrijai, o taip pat Kaliningrado sričiai. Taip pat dėmesio centre yra ES kandidatės Balkanuose. Užmegzti ryšiai ir su Ukraina. Suvestiniai duomenys rodo, kad daugiau nei 90 % Vokietijos aplinkosaugos fondo remiamų projektų vykdomi paminėtose šalyse. Dirbdamas su Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalimis Vokietijos aplinkosaugos fondas turi specifinės patirties, įgytos po Vokietijos susijungimo 1990 m. Veiklos koncentravimas buvusioje VDR 1990 metų pradžioje prisidėjo prie fondo gebėjimo tinkamai įvertinti tam tikrus taip pat ir Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje vykstančius procesus.

Vokietijos aplinkosaugos fondas jau finansavo apie 300 tarptautinių projektų už Vokietijos ribų (finansavimo suma - 42,8 mln. eurų). Manoma, kad ateityje šis skaičius augs. Daugiausiai remiami projektai, susiję su švietimu bei su aplinkosauginės informacijos sklaida: 60 % finansuojamų projektų priklauso šiai teminei grupei. Taip yra todėl, kad daugumoje Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių didelis dėmesys skiriamas sąmoningumo ir išprusimo aplinkosaugos srityje skatinimui, nes tai yra pagrindinė sąlyga norint vystyti aplinkosaugos technologijas, aplinkos apsaugą bei įstatyminę bazę. Svarbu paminėti, kad didelę dalį paraiškų teikėjų sudaro įvairios sąjungos, draugijos bei nevyriausybinės organizacijos.

Tarptautiniai projektai turi pasižymėti inovacijomis bei turi būti pavyzdžiu savo šalyse. Inovacijos turi atitikti konkrečios šalies galimybes, be to, svarbu, kad numatomas projektas finansuojamoje užsienio šalyje būtų suvokiamas kaip inovatyvus ir pavyzdinis, taip pabrėžiant jo išskirtinumą.

Vokietijos aplinkosaugos fondo tarptautinių projektų rėmimas pasižymi partnerių patikimumu bei jų glaudžiu bendradarbiavimu. Projektai iš užsienio vykdomi bendradarbiaujant partneriams iš Vokietijos ir užsienio, paraišką Vokietijos aplinkosaugos fondui teikia Vokietijos partneriai. Iš jų tikimasi ne tik formalaus vaidmens, bet ir dalyvavimo bendrų projektų planavime bei vykdyme. Partneriai iš Vokietijos, taipogi ir ministerijos, draugijos bei mokslo institucijos padeda vystyti pavyzdinius Vokietijos aplinkosaugos fondo remiamus projektus, tuo skatindami aplinkos situacijos gerinimą užsienyje. Todėl pasibaigus projektui Vokietijos aplinkosaugos fondui reikia pristatyti ne tik ataskaitą, bet ir išsamų projekto pristatymą šalies, kurioje buvo vykdomas projektas, kalba. Šis reikalavimas taikomas, siekiant užtikrinti informacijos apie projektus sklaidą tose šalyse, kuriose jie vykdomi.

Tarptautinių projektų įgyvendinimui didelės įtakos turi bendradarbiavimas su kitomis lėšas skiriančiomis institucijomis. Teigiamos patirties davė bendradarbiavimas tiek su dideliais fondais, tiek su Vokietijos bei Europos institucijomis, pvz., Vokietijos aplinkos ministerija, Vokietijos aplinkosaugos tarnyba, Techninio bendradarbiavimo sąjunga arba Europos Sąjunga. Nuo 1996 metų Vokietijos aplinkosaugos fondas bendradarbiauja su Europoje ir už Europos ribų esančiais fondais bei su Vokietijos fondų sąjunga. Norėdamas tobulinti rėmimo strategiją Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalims, Fondas reguliariai vertina savo veiklą, remdamasis tam tikrais iš anksto nustatytais kriterijais. Siekiant dar tikslingiau pasiekti kontaktinius asmenis užsienyje, fondas ketina didinti informacijos sklaidą anglų kalba bei sukurti savo viešųjų ryšių strategiją, skirtą tarptautiniam bendradarbiavimui. Įvairiose šalyse Vokietijos aplinkosaugos fondas ne tik vykdo „klasikinį“ projektų rėmimą, bet ir nustato tam tikrus regionus, kuriems bus suteikta ypatinga parama. Tam, kad galėtų remti pasirinktas sritis, Vokietijos aplinkosaugos fondas rengiasi vykdyti iš anksto nustatyto biudžeto ir geografiškai bei laiko atžvilgiu ribotas rėmimo programas Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalyse. Tokios programos galėtų sudominti ir pritraukti potencialius partnerius. Pirmenybė būtų teikiama kaimo vietovėms bei struktūriškai silpniems regionams.

Remdamas Vidurio ir Rytų Europos šalis Vokietijos aplinkosaugos fondas ypatingą svarbą teikia tokioms sritims kaip aplinkosauginis sąmoningumas, kompetencijų didinimas, kontaktinės institucijos, aplinkosauginės technologijos bei jų sklaida, taikomieji aplinkosaugos tyrimai. Siekiant apjungti inovatyvias technologijas ir aktualią informaciją, Vidurio ir Rytų Europos šalyse labai pasiteisino „pavyzdiniai projektai“. Pvz., Baltijos šalyse - Kuršių nerijos nacionalinis parkas: informacinis centras[6], Aplinkos technologijų perėmimas bei rėmimas Lietuvoje[7] Chemikalų vadybos srityje (Rygoje)[8], Atliekų valymo įrenginių planavimas, statyba ir naudojimas savivaldybėse[9] ir kt.

Paramos sritys[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietijos aplinkosaugos fondo suformuluotomis gairėmis grindžiamas ir tarptautinis rėmimas: Suskirstytos į devynias rėmimo sritis, jos nustato prioritetinių sferų, tokių kaip aplinkosaugos technika, moksliniai tyrimai, gamtos apsauga ir aplinkosaugos sklaida, rėmimo ribas. Kalbant apie Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių tarptautinį rėmimą ypatinga svarba tenka šių sričių projektai, susiję su:

  1. aplinkosauginių produktų ir produkcijos integravimu, atsižvelgiant į energijos ir išteklių efektyvumą.
  2. dujų išskyrimo bei iškastinės energijos vartojimo mažinimu, ypatingą dėmesį skiriant „žinių sklaidai sprendimus priimantiems darbuotojams įmonėse, įstaigose ir sąjungose“.
  3. statybų planuotojų profesinių žinių perdavimu ir pritaikymu, ypatingą svarbą teikiant metodų ir įrankių tobulinimu bei jų panaudojimu ir išbandymui pavyzdiniuose projektuose.
  4. stipendijų programa Vidurio ir Rytų Europos šalims, kurios dėka kasmet 60- 80 jaunų aukštųjų mokyklų absolventų turi galimybę 6-12 mėn. stažuotis mokslinių tyrimų centruose, įstaigose bei įmonėse.
  5. ilgalaikių produkcijos sistemų žemės bei miškų ūkyje vystymu ir pritaikymu.
  6. Dunojaus regionu, pageidaujamas tarptautinis bendradarbiavimas.
  7. informacijos sklaida aplinkosaugos srityje, pvz., naujų informacinių sistemų diegimas, jaunųjų mokslininkų švietimas ir (arba) konferencijų apie aplinkosaugą tarptautiniame kontekste organizavimas. Yra numatytas įmonių tinklo sukūrimas tam tikroms sritims (pvz., energetinė pastatų rekonstrukcija arba ilgalaikė statyba ir gyvenimas).
  8. aplinkosauginiu švietimu, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis Vidurio ir Rytų Europos institucijomis, siekiant pabrėžti svarbų tokių institucijų vaidmenį aplinkosaugai ir jos sklaidai.
  9. sodininkystės paminklų bei kitokių parkų ir želdinių, kurie reikšmingi tiek vokiečių, tiek europinei kultūrai, apsauga.

Fonde dirba įvairių sričių specialistai ir konsultantai. Užklausų ir pirminės informacijos koordinavimui skirtas Tarptautinių kontaktų skyrius (vadovas Dr. Ulrich Witte). Fonde dirba dar įgalioti 3 specialistai, Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos srityje prisidedantys prie Fondo veiklos (Čekija ir Slovakija - Romana Cermanova, Lenkija ir Ukraina - Wieslawa Dyki;, kitos Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalys - Claudia Domel)[10].

DBU aplinkos premija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – DBU aplinkos premija.

DBU nuo 1993 m. kasmet skiria premiją (Umweltpreis der Bundesstiftung Umwelt) - 500 000 eurų (didžiausia aplinkos apsaugos srityje Europoje) už pasiekimus, kuriais esmingai ir pavyzdingai buvo prisidėta siekiant saugoti ir išlaikyti mūsų aplinką, taip pat prisidėsiančius prie žymaus aplinkos „atpalaidavimo“ ateityje. Premija skiriama tiek mokslininkams, tiek ir praktikams, pvz., verslininkams, prisidėjusiems prie aplinką tausojančių produktų įvedimo į rinką, platinimo ir pan. Premija įteikiama kasmetinėje iškilmingame renginyje - įteikimo ceremonijoje, kurioje (be kitų garbių svečių) dalyvauja Vokietijos Prezidentas (į renginį yra kviečiama apie 1000 dalyvių, tarp jų - visi DBU stipendijų programų dalyviai- atitinkamų metų, kuriais yra teikiama DBU aplinkos premija, DBU stipendininkai).

Stipendijos[taisyti | redaguoti kodą]

Be paramos projektams Vokietijos aplinkosaugos fondas DBU teikia paramą pagal dvi stipendijų programas - stipendijų Vokietijos aukštųjų mokyklų doktorantams bei DBU Rytų Europos mainų stipendijų programą. Iki šiol fondas yra paskyręs beveik 1500 stipendijų, iš jų virš 500 pagal stipendijų programą Vidurio, Rytų ir Pietų Europos šalims. Paraiškos abejose programose gali būti teikiamos iš visų sričių, neapsiribojant vien tik ekologija, aplinkotyra ar gamtos, (fizika, chemija, geografija), agro ar miškų mokslais (miškotyra, miškininkystė ir kt.). Tai taip pat gali būti socialiniai - politologija (pvz., aplinkos politika, tarptautiniai santykiai), teisėtyra (aplinkos teisė, žaliosios energetikos teisė), pedagogika (aplinkos pedagogika), psichologija (aplinkos psichologija), ekonomika (aplinkos ekonomika), vadyba (aplinkos vadyba), marketingas („žaliasis marketingas“), finansai (aplinkos finansai ir žaliasis investavimas), viešasis administravimas (pvz., žalieji viešieji pirkimai) - biomedicinos bei humanitariniai mokslai (aplinkos istorija, filosofija) ar netgi menai, pvz., kinas (aplinkosauginių idėjų propagavimas ir sklaida meno pagalba).

Doktorantūros stipendijų programa[taisyti | redaguoti kodą]

Doktorantūros stipendijos teikiamos Vokietijos aukštųjų mokyklų doktorantams, kurių tiriamojo darbo tematika susijusi su aplinka. Pretenduoti gali visi asmenys nepriklausomai nuo pilietybės (taip pat ir iš Rytų Europos valstybių). Paraiška teikiama online. Doktorantūros tyrimo projektą vertina speciali Fondo atrankos komisija. Ją sudaro Vokietijos profesoriai patikėtiniai. Jie kviečiami iš atitinkamų sričių (priklausomai nuo paraiškos srities), vertina projektą. Atrinkti kandidatai kviečiami pristatyti projektą DBU būstinėje Osnabriuke. Posėdžiai vyksta 2 kartus per metus. Stipendija teikiama iki 36 mėn. Skaičius - 60 stipendijų. Konkurencija federaliniu mastu didelė. Užsienio pretendentai gali gauti stipendiją 3 metams, tačiau tai (palyginti su galimybėmis gauti stipendiją pagal Rytų Europos programą) yra retas atvejis (nors tokių yra buvę ne vienas)[11].

Stipendijų programa Vidurio ir Rytų Europos šalims[taisyti | redaguoti kodą]

Ši stipendijų programa skirta aukštųjų mokyklų absolventams (magistrams, bakalaurams) ir doktorantams iš Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių, norintiems Vokietijoje stažuotis, įgyvendinti kaip nors su aplinka (aplinkotyra, aplinkos apsauga, ekologija) susijusius projektus. Tikima, kad kvalifikuoti bei gerai motyvuoti aukštųjų mokyklų absolventai, jaunieji mokslininkai kada nors taps vadovais, todėl siekiama, kad Vokietijos vaidmuo būtų svarbus perteikiant žinias aplinkos ir gamtos apsaugos sričių priemonėms įvairiose šalyse kurti. Kasmet skiriama 60–80 stipendijų aukštųjų mokyklų absolventams iš Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalių. Stipendijų programa suteikia jiems galimybę stažuotės Vokietijoje metu įgyti profesinę kvalifikaciją, įgalinančią vėliau spręsti aplinkosaugines ir gamtosaugos problemas savose šalyse. Fondas laikosi nuostatos, kad naujosios ES šalys dar daug ko turi išmokti aplinkosaugos srityje ir kad šių šalių orientavimasis į Vokietijos aplinkosaugos standartus bei Vokietijoje išvystytas aplinkosaugines technologijas yra prasmingas. Svarbus šios mainų programos su Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europa tikslas – pasitelkiant jaunuosius mokslininkus, užmegzti kontaktus bei naikinti barjerus[12].

DBU teikia stipendijas absolventams, norintiems stažuotis aplinkos srityje Vokietijoje iš Vidurio ir Rytų Europos regiono (Estija, Latvija, Lietuva, Kaliningrado sritis, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Slovėnija). Programos tikslas – remti stažuotes aplinkos srityje, padėti specialistams užmegzti ilgalaikius kontaktus, kurie padėtų sukurti ekspertų tinklą, kaupiantį žinias aplinkosaugos srityje, besikeičiantį informacija ir vykdantį bendrus aplinkosaugos projektus. Trukmė - 6-12 mėnesių. Skiriama apie 60 stipendijų. Suteikiama kasmėnesinė 1060 eurų stipendija, apmokami vokiečių kalbos kursai (esant tokių poreikiui). Stipendininkai apdraudžiami privačiu sveikatos ir civilinės atsakomybės draudimu[13].

Nuo 1997 m. stipendijų programa sėkmingai veikia Lenkijoje, nuo 2001 m. - Baltijos šalyse ir Kaliningrado srityje[14], nuo 2003 m. - Čekijoje. Nuo 2005 m. dalyvauja Vengrija, Rumunija, Bulgarija, o nuo 2009 m. – ir Slovakija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Slovėnija. Šiuo metu tokias stipendijas yra gavę daugiau nei 500 asmenų iš minėtų šalių.

Dalykinė stažuotė gali būti praktinė (profesinė, tiriamoji), teorinė-akademinė (mokslinė). Pvz., moksliniai tyrimai, praktika Vokietijoje, taip pat studijos Vokietijoje. Stažuotės atliekamos įvairiose Vokietijos organizacijose - universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, įmonėse, įstaigose, institucijose (ministerijose), nevyriausybinėse organizacijose (NVO). Paraiškas vokiečių arba anglų kalba gali teikti ne tik aplinkos ir gamtos mokslų specialistai, inžinieriai, bet ir ekonomistai, teisininkai, psichologai, pedagogai, stažuotę Vokietijoje siejantys su gamta, aplinkos apsauga, šios srities problematika ir tematika jų gimtosiose šalyse arba Europos Sąjungoje. Galimos praktikos vietos publikuojamos internete[15].

Dažniausiai į stipendiją pretenduoja gamtos mokslų specialistai ir inžinieriai, tačiau Vokietijos aplinkosaugos fondas laukia paraiškų ir iš ekonomistų, teisininkų, dėstytojų ir kitų aukštųjų mokyklų absolventų, kurie yra susiję su gamtos ir aplinkos apsauga jų gimtosiose šalyse arba Europos Sąjungoje.

Paraiška teikiama gimtojoje valstybėje esantiems DBU partneriams iki 2010 m. liepos 15 d.[16] Norintys pateikti paraišką stipendijai gauti pirmiausia turi kreiptis į nacionalinį koordinatorių (pvz., DBU Alumni, kitas partneres organizacijas). Užklausas taip pat galima teikti ir Tarptautinės stipendijų programos skyriui Vokietijoje (vadovas Dr. Hans-Christian Schäfer)[17]. Paraiškos priimamos ir konsultacijos dėl stipendijų bei stažuočių teikiamos ir Lietuvoje. DBU Rytų Europos programos organizacijos partnerės Lietuvoje - Studijų užsienyje informacijos centras (Žaneta Savickienė ir Renata Kraujelienė, 2006-2010 m.), DBU ALUMNI klubas Lietuvoje. Atrankos pokalbis su DBU fondo atstovais iš Vokietijos (vokiečių arba anglų kalba) Lietuvoje vyksta rugsėjo mėn. Vilniuje (2001-2005 m. - Kaune, KTU APINI institute). Pokalbio metu (vokiečių arba anglų k.) pristatomas projektas, tikrinama motyvacija bei pagrindimas, atitinkamos srities nusimanymas. Atrankoje dalyvauja 2 atstovai iš Fondo bei stipendininkai iš Lietuvos. Rezultatai paskelbiami tą pačią arba artimiausiomis dienomis.

Oficiali stažuotės pradžia - sekančių metų vasario mėn. (dėl paramos teikimo pradžios, pvz., paankstinant terminus, yra galimos išimtys). Visi stipendininkai atvyksta į Osnabriuką, kur 2-3 dienas vyksta įvadinis DBU seminaras. Jo metu supažindinama su Fondo veikla, Stipendijų programos koordinatoriais, rengiama ekskursija po Osnabriuko miestą. Seminaro vieta - Orbeko namai vok. Haus Ohrbeck, katalikiškas vienuolynas piečiau Osnabriuko, Teutoburgo Miške (Teutoburger Wald), Žemutinė Saksonija[18].

Parama stipendininkams[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietijos aplinkosaugos fondo parama stipendijų programos ribose nėra vien finansinė (kasmėnesinė 6-12 mėn. stipendija, draudimas, kelionės išmokos). Iš užsienio šalių į Vokietiją atvykę stipendininkai yra kuruojami ir gali kreiptis į Fondą visais rūpimais klausimais. Be to, rengiami bei finansuojami įvairūs stipendininkų susitikimai, seminarai, vasaros akademijos. Esami stipendininkai kviečiami dalyvauti DBU aplinkos premijos teikimo šventėje. Visi renginiai vyksta vokiečių kalba. Todėl kalbos supratimas ir mokėjimas skatinamas net ir tarp angliakalbių stipendininkų. Fondas finansuoja vokiečių kalbos kursus (taip pat ir mokantiems vokiškai).

Seminarai[taisyti | redaguoti kodą]

Stažuotės metu visi stipendininkai (privalomai) dalyvauja stipendininkų seminaruose, kuriuose pristato savo tyrinėjimus, pristato savo veiklos sritį, darbus, diskutuoja su kitais stipendininkais iš Rytų Europos bei Vokietijos. Be projektų prezentacijų pagal galimybes vyksta ekskursijos (pvz., po apylinkes, vienuolynus), rengiami kiti specialūs renginiai (pvz., vyndarystės centruose - vyno degustacijos). Seminarų vietos - Marienthal vienuolynas (Ostritz, Saksonija), Georgsmarienhütte (Žem. Saksonija), Rogenburgo vienuolynas (netoli Ulmo, Bavarija) ir kitos. Skatinamos bei remiamos stipendininkų iniciatyvos surengti seminarą savo tyrimų arba kurioje nors kitoje vietoje (padengiamos atvykstančių dalyvių kelionės, nakvynės, maitinimosi, organizacinės išlaidos).

Vasaros akademijos[taisyti | redaguoti kodą]

DBU kasmet rengia Vasaros akademiją. Trukmė: 1 savaitė. Vyksta birželio-liepos mėn. Vieta - Ostritz-St. Marienthal. Rengiami plenariniai pranešimai, vyksta diskusijos teminėse darbo grupėse, užsiėmimai (Workshops), koncertai, Ekskursijų diena. Pabaigoje - Podiumo diskusija. Kviečiami dalyvauti esami DBU stipendininkai (dalyvavimas neprivalomas). Dalyvauja politikos, mokslo, verslo, NVO atstovai. Kiekvienais metais akademija rengiama tam tikra tematika (pvz., 2009 m. - „Vandens ateitis", 2009.06.14-2009.06. 19)[19]), 2008 m. - „Vaikystė ir jaunystė keičiasi! Keičiasi aplinkos švietimas?"[20], 2007.07.01-2007.07.06 - „Darnioji plėtra chemijoje"[21]). 2010 m. rengiama 16-oji vasaros akademija.

Alumni[taisyti | redaguoti kodą]

DBU Alumnai iš Lietuvos susitikime su DBU atstovu Dr. Jan Peter Lay (pirmasis iš dešinės). Klevinės k., Trakų seniūnija, Trakų rajonas (2010 m.)

Vokietijos aplinkosaugos fondo tikslas – stipendijų programą stipriau susieti su projektų rėmimu Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje. Buvę ir dabartiniai stipendininkai savo šalyse kviečiami bendradarbiauti, taip tapdami Vokietijos aplinkosaugos fondo kontaktiniais asmenimis bei prisidėdami prie tolimesnės fondo veiklos. Todėl stipendininkai jau stažuotės metu skatinami kurti konkrečius projektus ir teikti juos Vokietijos aplinkosaugos fondui. Esami ir buvę stipendininkai raginami savose šalyse kurti kontaktų tinklus ir veikti fondo labui kaip tarpininkai ar kontaktiniai asmenys. Siekiama sukurti ekspertų tinklą, kurio nariai aktyviai bendrautų tarpusavyje bei su fondu ne tik stažuotės metu, bet ir vėliau. Tokiu būdu skatinama žinių sklaida bei kontaktų su partneriais iš Vokietijos užmezgimas. Fondo stipendininkams dalyvaujant Vokietijoje rengiamoje tarptautinėje vasaros akademijoje ir bendruose seminaruose, o taip pat įvairioms alumnų (Alumni) organizacijoms kasmet suteikiant Vokietijos aplinkosaugos apdovanojimus stipendininkų gimtosiose šalyse, užtikrinamas tarptautinis bendradarbiavimas.

Beveik visose Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalyse kartą per metus vyksta buvusių fondo stipendininkų susitikimai. Nuo 2001 m. veikia buvusių stipendininkų draugija Lenkijoje, nuo 2008 m. – alumnų tinklas Vengrijoje ir Čekijoje[22], nuo 2009 m. – alumnų tinklai Rumunijoje ir Bulgarijoje.

2010 m. sausio 15 d. DBU alumnų klubas buvo įkurtas ir Lietuvoje (Kaune). Alumnio pirmininkė aplinkos inžinierė Virginija Skorupskaitė[23]. Alumnio tarybos nariai - dr. Reda Grigutytė (Botanika, Vandens toksikologija), dr. Kiril Kazancev (Aplinkos chemija ir inžinerija), Aistė Klibavičienė (Aplinkos psichologija), Konstantin Rubekin (Biotechnologija), Virginija Skorupskaitė (Aplinkos inžinerija), dr. Jonas Šečkus (Geologija), dr. Ernestas Zaleckas (aplinkos chemija). Veikia 2 skyriai: Vilniaus (skyriaus vadovas K. Rubekin) ir Kauno (vadovė V. Skorupskaitė).

Kitose Rytų Europos valstybėse alumnų susivienijimai dar tik kuriasi.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 2010 m. duomenimis, žr. DBU informacija
  2. DBU kuratorijos papuslapis
  3. DBU informacija
  4. Privatisierungs- und Beteiligungspolitik: Deutsche Bundesstiftung Umwelt (DBU) (Vokietijos finansų ministerija, 11.05.2009)
  5. Vorhaben zum Schutz der Umwelt unter besonderer Berücksichtigung der mittelständischen Wirtschaft zu fördern. Sie soll dabei in der Regel außerhalb der staatlichen Programme tätig werden, kann diese allerdings ergänzen.
  6. DBU engagiert sich in den EU-Beitrittsländern / Rund 150 Projekte mit 23,5 Millionen Euro gefördert / Schwerpunkt Ost- und Mitteleuropa (Europa ist ohne innovativen Umweltschutz nicht denkbar, 26.04.2004)
  7. Förderung und Entwicklung der Umwelttechnik in Litauen durch sektorspezifischen Technologietransfer und innovative Maßnahmen (06.02.2003 - 28.02.2005)
  8. Angewandtes Chemikalienmanagement in Baltischen Betrieben: Trainingsprogramm zur Einstufung, Kennzeichnung und Verpackung gefährlicher Chemikalien; Integriertes Risikomanagement im Umgang mit chemischen Produkten
  9. Planung, Bau und Betrieb von Pflanzenkäranlagen in Lettland: Planung, Bau, Betrieb und abwasseranalytische Untersuchungen der Reinigungsleistung von zwei kommunalen Pflanzenkläranlagen in Lettland
  10. Vokietijos aplinkosaugos fondo tarptautinis rėmimas (lietuvių k.)
  11. DBU Promotionsstipendienprogramm (DBU doktorantūros Vokietijoje stipendijų programa)
  12. DBU Stipendijų programa Vidurio ir Rytų Europos šalims (vokiečių k.)
  13. SUIC informacija
  14. MOE-Austauschstipendienprogramm mit dem Verwaltungsgebiet Kaliningrad
  15. DBU praktikos vietų pasiūlymai
  16. MOE-Austauschstipendienprogramm mit Litauen (Im MOE-Austauschstipendienprogramm vergibt die Deutsche Bundesstiftung Umwelt Stipendien an junge Umweltwissenschaftler aus Litauen für einen Forschungsaufenthalt in Deutschland)
  17. Stipendijų programos
  18. Orbeko namai (vokiečių k.)
  19. 4. Sommerakademie 2009 (Newsletter des Stipendienprogrammes v. 31.03.2009 Infos aus dem Stipendienprogramm: Nr. 34, Ausgabe I 2009
  20. 29.06.2008-04.07.2008: 14. Internationale Sommerakademie in Ostritz-St. Marienthal
  21. 01.07.2007-06.07.2007: 13. Internationale Sommerakademie der DBU - "Nachhaltigkeit in der Chemie" in Ostritz-St. Marienthal
  22. MOE-Austauschstipendienprogramm mit Tschechien (Im MOE-Austauschstipendienprogramm vergibt die Deutsche Bundesstiftung Umwelt Stipendien an junge Umweltwissenschaftler aus Tschechien für einen Forschungsaufenthalt in Deutschland.)
  23. LŽŪŪ Aplinkos technologijos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorija