Vokietija olimpinėse žaidynėse

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vokietija olimpinėse žaidynėse
TOK kodasGER
NOKVokietijos olimpinis komitetas
išorinė nuoroda
Olimpinė istorija
Vasaros olimpinės žaidynės
1896 · 1900 · 1904 · 1908 · 1912 · 1920 · 1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1948 · 1952 · 1992 · 1996 · 2000 · 2004 · 2008 · 2012 · 2016 · 2020
Žiemos olimpinės žaidynės
1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1948 · 1952 ·  1992 · 1994 · 1998 · 2002 · 2006 · 2010 · 2014 · 2018 ·  2022
Taip pat dalyvavo
Vokietija Jungtinė Vokietijos komanda (1956–1964)
Vakarų Vokietijos vėliava Vakarų Vokietija (1968–1988)
VDR vėliava VDR (1968–1988)
Saras (1952)

Vokietija dalyvavo beveik visose olimpinėse žaidynėse nuo pat pirmųjų modernių žaidynių 1896 m. Šalis rengė tris olimpines žaidynes, 1936 m. – vasaros ir žiemos žaidynes, o 1972 m. – vasaros žaidynes. Be to, Vokietijai buvo patikėta surengti 1916 m. vasaros ir 1940 m. žiemos žaidynes, bet jos abidvi buvo atšauktos dėl Pasaulinių karų. Po šių karų Vokietijai, kaip agresorei, buvo uždrausta dalyvauti 1920, 1924 ir 1948 m. žaidynėse.[1] Kol šalis buvo padalinta, kiekviena iš dviejų Vokietijų boikotavo vienerias vasaros olimpines žaidynes; 1980 m. Vakarų Vokietija buvo viena iš 65 šalių, kurios nedalyvavo Maskvoje vykusiose žaidynėse, taip protestuodama prieš Tarybų Sąjungos intervenciją į Afganistaną, o 1984 m. Rytų Vokietija prisijungė prie Tarybų Sąjungos (ir keleto kitų šalių) boikoto Los Andželo žaidynėms.

Įskaitant 2012 m. Londono olimpiadą, Vokietijos sportininkai laimėjo 1662 medalius, iš kurių 539 yra aukso, 561 sidabro ir 562 bronzos.[1] Tarptautinis olimpinis komitetas šalies laimėjimus dalina į keturias dalis, nors tik Rytų Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR) nuo 1968 iki 1988 m. siuntė atskirą sportininkų komandą varžytis su Vokietijos NOK, kuris reprezentuoja Vokietiją nuo 1896 m. 1956–1964 m. olimpiadose dalyvavo iš abiejų šalių sudaryta Jungtinė Vokietijos komanda. Taip pat po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurta trumpai gyvavusi (1947–1956 m.) Saro valstybė, kuri siuntė savo delegaciją į 1952 m. žaidynes. 1956 m. Saras tapo Vokietijos Federacinės Respublikos dalimi.

Vasaros žaidynėse sėkmingiausios sporto šakos yra baidarių ir kanojų irklavimas bei jojimas, o žiemos žaidynėse – biatlonas ir greitasis čiuožimas. Vokietijos olimpinio sporto federacija įkurta 1895 m., tais pačiais metais pripažinta TOK. Dabartinis federacijos prezidentas yra Alfons Hörmann.[2]

Medalių lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medaliai vasaros žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
Graikija 1896 Atėnai 19 6 5 2 13 3
Prancūzija 1900 Paryžius 78 4 3 2 9 7
Jungtinės Amerikos Valstijos 1904 Sent Luisas 18 4 5 6 15 2
Jungtinė Karalystė 1908 Londonas 81 3 5 5 13 5
Švedija 1912 Stokholmas 185 5 13 7 25 6
Belgija 1920 Antverpenas nedalyvavo
Prancūzija 1924 Paryžius
Nyderlandai 1928 Amsterdamas 296 10 7 14 31 2
Jungtinės Amerikos Valstijos 1932 Los Andželas 143 3 12 5 20 9
Vokietija 1936 Berlynas 433 33 26 30 89 1
Jungtinė Karalystė 1948 Londonas nedalyvavo
Suomija 1952 Helsinkis 205 0 7 17 24 28
1956–1964 Jungtinė Vokietijos komanda Jungtinė Vokietijos komanda (EUA)
1968–1988 Vakarų Vokietija Vakarų Vokietija (FRG) ir Rytų Vokietija Rytų Vokietija (GDR)
Ispanija 1992 Barselona 463 33 21 28 82 3
Jungtinės Amerikos Valstijos 1996 Atlanta 465 20 18 27 65 3
Australija 2000 Sidnėjus 422 13 17 26 56 5
Graikija 2004 Atėnai 441 13 16 20 49 6
Kinijos LR 2008 Pekinas 463 16 11 14 41 5
Jungtinė Karalystė 2012 Londonas 392 11 20 13 44 6
Brazilija 2016 Rio de Žaneiras 425 17 10 15 42 5
Japonija 2020 Tokijas 425 10 11 16 37 9
Prancūzija 2024 Paryžius dar neįvyko
Jungtinės Amerikos Valstijos 2028 Los Andželas
Australija 2032 Brisbanas
Iš viso 201 207 247 655 7


Medaliai žiemos žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
Šveicarija 1928 Sankt Moricas 44 0 0 1 1 8
Jungtinės Amerikos Valstijos 1932 Leik Plasidas 20 0 0 2 2 9
Vokietija 1936 Garmišas-Partenkirchenas 55 3 3 0 6 2
Šveicarija 1948 Sankt Moricas nedalyvavo
Norvegija 1952 Oslas 53 3 2 2 7 4
1956–1964 Jungtinė Vokietijos komanda Jungtinė Vokietijos komanda (EUA)
1968–1988 Vakarų Vokietija Vakarų Vokietija (FRG) ir Rytų Vokietija Rytų Vokietija (GDR)
Prancūzija 1992 Albertvilis 111 10 10 6 26 1
Norvegija 1994 Lilehameris 112 9 7 8 24 3
Japonija 1998 Naganas 125 12 9 8 29 1
Jungtinės Amerikos Valstijos 2002 Solt Leik Sitis 157 12 16 8 36 2
Italija 2006 Turinas 162 11 12 6 29 1
Kanada 2010 Vankuveris 152 10 13 7 30 2
Rusija 2014 Sočis 153 8 6 5 19 6
Pietų Korėja 2018 Pjončanas 153 14 10 7 31 2
Kinijos LR 2022 Pekinas 149 12 10 5 27 2
Italija 2026 Milanas–Kortina dar neįvyko
Iš viso 104 98 65 267 3

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]