Vokiečių jagdterjeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vokiečių jagdterjeras
Terier niemiecki myśliwski 721.jpg
Standartas: Nr. 103, III FCI grupė, 1 sekcija (didieji ir vidutiniai terjerai)
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 33-40 cm
Kalė: 33-40 cm
Svoris
Patinas: 9-10 kg
Kalė: 7,5-8,5 kg
Savybės
Plaukas: Tiesus, tankus, tvirtas, prigludęs
Aktyvumas: Didelis
Intelektas: Didelis
Temperamentas: Budrus, bebaimis, ryžtingas, ištvermingas, nepatiklus, judrus
Tinkamumas apsaugai: Vidutinis
Tinkamumas tarnybai: Didelis
Vados dydis:  ?
Ilgaamžiškumas:  ? m.

Jagdterjeras, vokiečių jagdterjeras (vok. Deutscher Jagdterrier) - šunų veislė, išvesta Vokietijoje, po Pirmojo pasaulinio karo, 1920 m. Galutinis rezultatas gautas sukryžminus foksterjerą, leiklandterjerą ir velšterjerą. Šios veislės išvedimo tikslas buvo universalaus, medžioklinio, tamsios spalvos šuns sukūrimas.

Ši veislė buvo pripažinta 1993 m.

Jagdterjeras yra šuo, skirtas medžioti urvinius bei kitus žvėris. Tai nedidelis šuo, todėl gali būti auginamas namuose, keliaujant jį galima vežiotis automobilyje. Jagdterjerai skirstomi į šiurkščiaplaukius ir švelniaplaukius, kurie skiriasi vienas nuo kito tiktai kailiu.

Standarto aprašymas[taisyti | redaguoti kodą]

Bendra išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Jagdterjeras sukuria budraus, bebaimio ir ryžtingo šuns įspūdį. Jis stiprus, ištvermingas ir nepatiklus pašaliniams. kūnas tvirto sudėjimo, daugiau ištemptos nei kvadratinės formos, stipriu skeletu ir ypač gerai išvystytu reljefiniu raumenynu. Oda elastinga, glaudžiai apsitempusi. Ūgis: patinų – 32-40 cm, patelių – 30-38 cm.

Trūkumai. Nežymūs nukrypimai nuo kontrolinio konstitucijos tipo – per maža arba per didelė (masyvumas) kūno masė, kvadratinė arba perdėtai ištęsta kūno forma, pažeidžianti stovėsenos harmoniją, nežymus priekinės torso dalies pažemėjimas arba galinės paaukštėjimas. Ūgis – iki 1 cm didesnis arba mažesnis nei kontrolinis.

Ydos. Ryškūs nukrypimai nuo kontrolinio konstitucijos tipo – sudėjimo grubumas arba švelnumas. Ryškus charakteringų veislei proporcijų ir nustatytų formų pažeidimas. Ūgis didesnis ar mažesnis daugiau kaip 1 cm nei kontrolinis.

Atspalvis ir kailis[taisyti | redaguoti kodą]

Atspalvis. Pagrindinis – juodas arba tamsiai rudas su rusvo įrudžio dėmėmis, arba šviesesnio, į gelsvumą – antakių, snukio, krūtinės, kojų ir letenų ar pauodegio srityse. Leidžiami šviesesnių ar tamsesnių atspalvių kaukė, bei nedidelės baltos spalvos dėmelės ant krūtinės ar pirštų.

Diskvalifikuojančios ydos. Bet koks kitoks atspalvis, išskyrus juodą arba tamsiai rudą.

Kailis tiesus, tankus, tvirtas, prigludęs, šiurkštumas ant korpuso ir ant galūnių vienodas. Būtina tanki, tvirta pavilnė. Šiurkščiaplaukio jagdterjero kailis ant korpuso ir galūnių ilgesnis nei švelniaplaukio. Taip pat šiurkščiaplaukis privalo turėti „barzdelę“, švelniaplaukis – atvirkščiai, jos turėti negali, net jeigu ant nugaros turi ilgesnio ašutinio kailio.

Trūkumai. Nepakankamai šiurkštus, tankus ir tvirtas, truputį trumpokas, vos banguotas kailis. Nepakankamai tanki pavilnė, mažai padengta kailiu pilvo ir vidinių šlaunų pusių sritys.

Ydos. Minkštas, plonas, banguotas, su užsirietimais, atviras kailis. Pilvo ir vidinių šlaunų pusių srityse nėra kailio. Kailis trumpas kaip pas švelniakailį foksterjerą (švelniaplaukiui) ir „barzdos“ nebuvimas (šiurkščiaplaukiui).

Galva, ausys, akys ir kaklas[taisyti | redaguoti kodą]

Galva pakankamai ilga, sausa, susiaurėjanti ties akimis. Perėjimas nuo kaukolės srities link snukio tolygus, beveik nepastebimas. Skruostikauliai lengvai atsikišę. Snukis trumpesnis nei kaukolinė dalis, tvirtas, su stipriais žandikauliais, kurių apatinis su aiškiai matomu smakru. Nosies galas (spenelis) juodas, esant rudam kailio atspalviui leidžiama ruda spalva.

Trūkumai. Atsikišusi kakta, aiškiai matomas perėjimas į snukio sritį, pakaušio dalis nuožambiai palinkusi atgal, smailėjantis arba nuleistas snukis, siauras tarpas tarp ausų.

Ydos. Pakeltas arba smarkiai nuleistas snukis, griežtas perėjimas tarp kaukolinės dalies ir snukio.

Diskvalifikuojančios ydos. Rožinis, dėmėtas nosies galas.

Ausys trikampės formos, nemažos, išsidėsčiusios aukštai, ant nedidelės kremzlinės dalies, švelniai priglundančios prie skruostų.

Trūkumai. Išaugusios žemai, didelės (išeinančios už išorinių akių kampų zonos), sunkios, su raukšlėmis, įdubomis ausys, ausų galiukai kažkiek pakilę virš kaktos linijos. Ausys ant kremzlinės dalies kaip pas foksterjerą.

Ydos. Stačios, pusiau stačios, nukarusios palei skruostus.

Akys mažos, tamsios, gilus įsodinimas, su tamsiais, glaudžiai priglundančiais vokais.

Trūkumai. Didokos, nepakankamai tamsios akys ir vokai.

Ydos. Išpūstos, labai šviesios.

Diskvalifikuojančios ydos. Užriesti arba nukarę vokai.

Kaklas labai stiprus, raumeningas, nelabai ilgas, sausas, gana aukštai pastatytas, su švelniu perėjimu link gogo ir palaipsniui platėjantis link pečių.

Ydos. Labai trumpas, su pagurkliu.

Dantys[taisyti | redaguoti kodą]

Stiprūs, balti, tarpusavyje glaudžiai besiliečiantys, sukandimas – žirklinis, dantų formulė – pilna.

Trūkumai ir ydos. Neatitikimas bendriems reikalavimams.

Gogas ir nugara[taisyti | redaguoti kodą]

Gogas ryškiai išreikštas.

Nugara stipri, tiesi, nelabai trumpa.

Trūkumai. Trumpa, minkšta, lengvai kuprota nugara.

Ydos. Kuprota, įlinkusi nugara.

Juosmuo, strėnos, sturplis[taisyti | redaguoti kodą]

Juosmuo pakankamai trumpas, raumeningas, truputėlį išsipūtęs.

Trūkumai. Ilgas, tiesus.

Ydos. Silpnas, labai ilgas.

Sturplis ilgas, beveik horizontalus, su stipriai išvystytu raumenynu.

Trūkumai. Trumpas, aiškiai nuožulnus, nepakankamai raumeningas.

Ydos. Ryškiai nuožulnus.

Krūtinė[taisyti | redaguoti kodą]

Gili, apatinis krūtinės taškas turi būti viename lygyje su alkūnių linija. Proporcingai plati, krūtinės apimtis turi maždaug 10-12 cm viršyti šuns ūgį juosmens srityje.

Trūkumai. Nepakankamai nuleista (apatinis taškas aukščiau alkūnių linijos), per daug plati ar siaura.

Ydos. Tie patys trūkumai, tik ryškesni.

Galūnės, letenos ir uodega[taisyti | redaguoti kodą]

Priekinės galūnės žvelgiant iš priekio – tiesios, mentės ilgos, pakankamai „atitrauktos“ atgal. Dilbiai tiesūs, su stipriu raumenynu. Priekinių galūnių kaulai greičiau stiprūs, nei ploni. Pėdos – lengvai pakreiptos.

Trūkumai. Truputį iškrypę dilbiai, šleivumas, laisvos alkūnės, truputį ištiesinti sąnarių kampai.

Ydos. Tie patys trūkumai, tik ryškesni.

Užpakalinės galūnės žvelgiant iš nugaros – tiesios, plačiai pražergtos, paralelinės, su aiškiai išreikštais sąnarių kampais. Klubai – ilgi, raumeningi, keliai – apvalūs, blauzdos – nuosaikiai ilgos. Pėdos stiprios, trumpos, vertikalios.

Trūkumai. Truputį išsitiesinę sąnarių kampai, šokimo sąnarių suartėjimas, pakreipta stovėsena, sutrumpėjusios arba per ilgos blauzdos, kampu statomos pėdos.

Ydos. Tie patys trūkumai, tik ryškesni.

Letenos pagal formą – artimos ovalui, susiliejančios į gniužulą. Priekinės didesnės už užpakalines, išsidėsčiusios tokiu pat atstumu kaip ir pečiai.

Trūkumai. Apvalios, plokščios.

Uodega amputuojama paliekant 1/3 arba ½ uodegos. Ant sturplio – aukštai, palinkimas daugiau atgal negu vertikaliai.

Trūkumai. Neteisingai amputuota (per ilga ar per trumpa), plona, žemai ant sturplio, vertikalus uodegos laikymas.

Ydos. Užvirtęs ant nugaros (voveriškas) arba nuleistas.

Charakteris, elgesys[taisyti | redaguoti kodą]

Naudojamas medžioklėje ieškant žvėrių urvuose, varant, ieškant sužeistų žvėrių bei vandenyje (vandens paukščių medžioklėse).

Tai labai aktyvus, ištvermingas, ištikimas šuo, todėl mėgsta, kai su juo bėgiojama, žaidžiama. Labai prisiriša prie savo šeimininko ir jo šeimos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka