Vladislovas Paliukaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vladislovas Paliukaitis (lenk. Władysław Palukajtis g. 1852 m. spalio 11 d. Vilkaviškyje, kitais duomenimis Sasnavoje – m. po 1929 m.) – Romos katalikų kunigas Lietuvoje ir Lenkijoje, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1877 m. rugsėjo 15 d. įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1883 m. sausio 28 d. įšventintas kunigu. Vikaravo Skriaudžiuose (1883-87 m.), Keturvalakiuose (1887-88 m.), Garliavoje (1888-91 m.), Zapyškyje (1891-92 m.), Bartninkuose (1892-94 m.). Nuo 1894 m. kunigavo Būdviečio filijoje (Lazdijų raj.). (1899–1903 m.) Krasnapolio (dab. Lenkija) klebonas. Čia keletą kartų baustas piniginėmis baudomis. (1903–1906 m.) klebonavo Veisiejuose, o (1906–1929 m.) – Jeleniave (dab. Lenkija).

Yra daug prisidėjęs, kad Seinų krašto kaimai liktų lietuviški, nenutautėtų. Už lietuviškų maldaknygių platinimą buvo įkliuvęs caro žandarams.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]