Vladislovas Ivaška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vladislovas Ivaška (1943 m. lapkričio 2 d. Ageniškis, Biržų valsčius) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, atradėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Biržų J. Janonio vidurinę mokyklą, 1969 m. baigė Vilniaus universitetą, 1987 m. fizikos ir matematikos mokslų daktaras.

Nuo 1962 m. Vilniaus universiteto bendradarbis, nuo 1993 m. Radiofizikos katedros vedėjas, 1990 m. profesorius.[1]

Lietuvos fizikų draugijos Mokslo komisijos narys. 1995 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Sutuoktinė Janina, vaikai Petras, Justinas.[2]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų sritys – mikrobangos ir taikomoji elektrodinamika, elektromagnetinio lauko topologinės ir geometrinės savybės. Atrado nenuostoviuosius elektromagnetinius virpesius ferite, išplėtojo mikrobangų neapgręžiamųjų grandinių teoriją.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Elektromagnetiniai reiškiniai magnetituose. 1989 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vladislovas Ivaška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 418 psl.
  2. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys Archyvuota kopija 2008-06-09 iš Wayback Machine projekto.