Vladislavas Gomulka
 |
|
|---|---|
 |
|
| Gimė: | 1905 m. vasario 6 d. Bialobžegai |
| Mirė: | 1982 m. rugsėjo 1 d. Varšuva |
| Tautybė: | lenkas |
| Veikla: | komunistinio judėjimo veikėjas |
| Pareigos: | buvęs LJDP Generalinis sekretorius |
 Vikiteka: |
Vladislavas GomulkaVikiteka |
Vladislavas Gomulka (lenk. Władysław Gomułka, 1905 m. vasario 6 d. netoli Krosno – 1982 m. rugsėjo 1 d. Varšuvoje) – Lenkijos valstybės ir komunistinio judėjimo veikėjas, 1956–1970 m. – Lenkijos jungtinės darbininkų partijos (LJDP) Pirmasis sekretorius, faktinis šalies vadovas.
Turinys |
Biografija [taisyti]
1926–1929 m. vadovavo chemijos pramonės darbininkų profsąjungai, dalyvavo pogrindinėje komunistinėje veikloje, dvejus metus už tai kalėjo. 1934–1935 m. mokėsi Lenino mokykloje Maskvoje. Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo pasipriešinimo judėjime prieš nacius.
1943 m. lapkričio mėn. išrinktas Lenkijos darbininkų partijos Generaliniu sekretoriumi. 1944 m. liepos mėn. tapo prokoministinio Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komiteto nariu. 1944 m. gruodžio mėn. paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju ir sugrąžintų teritorijų reikalų ministru. Dėl ypatingo aktyvumo kopijuojant tarybinę santvarką buvo vadinamas „mažuoju Stalinu“.
1949 m. apkaltintas „dešiniuoju nacionalistiniu nuokrypiu“, nušalintas nuo vadovavimo partijai ir iš visų valstybinių postų. Lapkričio mėn. pašalintas iš susikūrusios LJDP. 1951 m. liepos mėn. suimtas ir kalintas iki 1954 m.
1956 m. rugpjūčio mėn. grąžintas į LJDP, o spalio mėn. išrinktas partijos CK Pirmuoju sekretoriumi. V.Gomulka buvo „lenkiškojo kelio į socializmą“ ideologu: pakeitė LJDP agrarinę politiką (likvidavo daugumą kolūkių), normalizavo santykius su katalikų bažnyčia, sušvelnino cenzūrą, bandė vystyti „darbininkų savivaldą".
1970 m. neramumų metu bandė darbininkų pasipriešinimą malšinti karine jėga. Gruodžio mėn. pasinaudojus jį ištikusiu infarktu, atleistas iš LJDP Generalinio sekretoriaus pareigų. Vėliau politinėje veikoje nebedalyvavo.[1]
Papildoma informacija [taisyti]
- 1968 m. prasidėjusios politinės krizės metu organizavo didžiulę antisemitinę kampaniją, kurios metu postų neteko ir buvo priversti emigruoti virš 20 000 Lenkijos žydų.
- 1970 m. gruodžio mėn. su VFR pasirašė sutartį dėl Lenkijos vakarinių sienų pripažinimo palei Oderį ir Neisę.
Nuorodos [taisyti]
Šaltiniai [taisyti]
| Postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Edvardas Ochabas |
Lenkijos jungtinės darbininkų partijos pirmasis sekretorius 1956 — 1970  |
Po to: Edvardas Gerekas |
