Vladimiras Petliakovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vladimiras Petliakovas
Владимир Михайлович Петляков
Gimė: 1891 m. birželio 27 d.
Rusija Sambeko kaimas, Dono kariuomenės sritis
Mirė: 1942 m. sausio 12 d. (50 metų)
Tarybų Sąjunga Gorkio sritis RTFSR
Veikla: aviacijos konstruktorius
Alma mater: Maskvos aukštoji technikos mokykla
Žymūs apdovanojimai:
Karo metų pašto ženklas su sunkiuoju bombonešiu Pe-8

Vladimiras Petliakovas (rus. Владимир Михайлович Петляков; 1891 m. birželio 27 d. – 1942 m. sausio 12 d.) – tarybinis aviakonstruktorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1891 m. birželio 27 d. Sambeko kaime (Rostovo sritis) valdininko šeimoje.
1911 m. baigė Taganrogo aštuonmetę technikos mokyklą ir įstojo į Maskvos Imperatoriškąją aukštąją technikos mokyklos Mechanikos fakultetą. Dėl pinigų trūkumo mokslus turėjo nutraukti. Po Spalio revoliucijos vėl ėmė mokytis šioje mokykloje ir kartu dirbo Aviacijos skaičiavimų ir bandymų biuro aerodinamikos laboratorijoje laborantu. Baigė 1922 m.

A. Tupolevo konstravimo grupėje dalyvavo kuriant gliserius ir aeroroges, o vėliau – ir Tupolevo lėktuvus.
1925-1936 m. V. Petliakovas vadovavo konstravimo biuro sparno grupei, kuri projektavo Tupolevo lėktuvų sparnus. Čia gautą patirtį Petliakovas panaudojo kurdamas lėktuvą TB-7 (kitaip ANT-42 bei Pe-8).

1937 m. V. Petliakovas buvo suimtas ir, kaip ir daugelis aviacijos specialistų, kalėjo specialiame uždarame konstravimo biure Maskvoje, kuris vadinosi CKB-29 (rus. ЦКБ-29). Tuomet jis turėjo užduotį sukonstruoti aukštuminį naikintuvą. Tokį naikintuvą jis suprojektavo, tačiau TSRS-Suomijos karo patirtis rodė, kad tokių naikintuvų nereikia. Tada Petliakovui buvo įsakyta sukurti pikiruojantį bombonešį, ir V. Petliakovas labai greitai šią užduotį atliko. Už sėkmingai atliktą užduotį 1940 m. V. Petliakovas buvo paleistas. 1941 m. jis gavo I laipsnio Stalino premiją.

Šiuos lėktuvus, pavadintus Pe-2, ėmė gaminti Kazanės aviacijos gamykla. Prasidėjus karui su Vokietija daugelis gamyklos darbininkų ir inžinierių buvo paimti į kariuomenę, todėl gaminamų lėktuvų kokybė suprastėjo. Patyrusius darbininkus pakeitė paaugliai ir moterys.

1942 m. sausio 12 d. V. Petliakovas ir jo pavaduotojas dviem naujais lėktuvais Pe-2 išskrido į Maskvą, kur turėjo susitikti su TSRS vyriausybės nariais, kad priprašyti grąžinti patyrusius lėktuvų gamybos specialistus iš fronto į gamyklą. Lėktuvai nedideliame aukštyje skrido pagal geležinkelio liniją Kazanė-Maskva. Lėktuvas, kuriuo skrido V. Petliakovas sudužo prie Mameševo (rus. Мамешево) kaimo, lėktuvo įgula ir V. Petliakovas žuvo.
V. Petliakovas palaidotas Kazanėje.

Tiriant avarijos priežastis buvo iškeltos kelios versijos:

  • Blogos oro sąlygos. Atmesta, nes liudininkai patvirtino, kad tuo metu oras buvo šaltas ir giedras.
  • Gaisras. Atmetė medicinos ekspertai, nes žuvusiųjų organizme neaptiko smalkių.
  • Variklio gedimas, greičiausiai užsidegimas. Laikoma įtikimiausia versija, nes prieš krisdamas lėktuvas pasisuko kairėn. Žinoma, kad Pe-2 valdymas skrendant mažu greičiu sunkus. To priežastis – dideliems greičiams pritaikytas sparno profilis (pirmoji šio lėktuvo versija – aukštuminis naikintuvas).
  • Apšaudymas. Buvo manoma, kad lėktuvus galbūt apšaudė tiltą per Pjanos upę saugojusi zenitinė baterija. Įrodymų neaptikta.

V. Petliakovo sukurti lėktuvai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Aukštuminis naikintuvas VI-100
  • Fronto bombonešis Pe-2
  • Pe-2I
  • dvimotoris sunkusis naikintuvas Pe-3
  • Pe-3bis
  • Pe-4
  • Sunkusis bombonešis Pe-8

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]