Vladas Pryšmantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vladas Pryšmantas
Gimė 1895 m. kovo 23 d.
Žalimai
Mirė 1960 m. gegužės 12 d. (65 metai)
Vilnius
Veikla teisininkas, istorikas, paveldosaugininkas, muziejininkas

Vladas Pryšmantas (1895 m. kovo 23 d., Žalimai, Kretingos r.1960 m. gegužės 12 d. Vilnius) – teisininkas, istorikas, paveldosaugininkas, muziejininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užaugo eigulio šeimoje. Studijavo Berlyne ir Kilyje (Vokietija) ekonomiką. 1927-1928 m. Lietuvos universitete Kaune studijavo teisę, tačiau studijų nebaigė. Dirbo Žemės ūkio ministerijoje revizoriumi ir Finansų ministerijoje inspektoriumi. 1934 m. pradžioje paskirtas Švietimo ministerijos Senovės paminklų apsaugos referentūros vadovu, dalyvavo Valstybės archeologijos komisijos posėdžiuose.

1935 m. sausio 7 d. paskirtas Valstybės archeologijos komisijos pirmininku, sujungė ją su referentūra, pagrindine veiklos kryptimi nustatė paminklų registraciją, didelį dėmesį skyrė Lietuvos kultūros paminklų apsaugai. Surengė senovės paminklų apsaugos kursus, kuriuose paskaitas skaitė žymiausi to meto specialistai. Valstybės archeologijos komisiją iš Švietimo ministerijos perkėlė į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų. Pradėjo kultūros paminklų inventorizaciją, rengė žvalgomąsias ekspedicijas. Oficialiai Valstybės archeologijos komisija veikė iki 1936 m. pabaigos – Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus įkūrimo. Prie muziejaus liko tik Lietuvos kultūros paminklų apsaugos konservatorius (šias pareigas 1936-1937 m. užėmė V. Pryšmantas), o referentūra buvo panaikinta.

Vėliau V. Pryšmantas dirbo bibliotekose, pokario metais Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriumi. Paskutiniaisiais metais Lietuvos istorijos institute tyrinėjo istorinę geografiją.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pranas Kulikauskas, Gintautas Zabiela. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius: Diemedis, 1999, p. 184–186, 217, 220, 287.