Vladas Jankauskas (1923)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vladas Jankauskas (1923 m. kovo 1 d. Kaunas1983 m. vasario 4 d. Kaunas) – Lietuvos dailininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1950 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, mokytojas Stasys Ušinskas. 19521955 m. dirbo dailininku Kauno siuvimo fabrike „Dobilas“, 19551958 m. Grožinės literatūros leidykloje Kaune, 1959–1983 m. „Dailės“ kombinate Kaune ir Vilniuje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė vitražų („Poilsis“, Kauno radijo gamykla, „Žemaitija“, Mažeikių kompresorių gamykla, abu 1971 m., Panevėžio raj. civilinės metrikacijos skyriuje, 1977 m.; visi su V. Baniu), sienų tapybos („Neringa ir Naglis“, Vilniaus „Neringos“ kavinė, su V. Povilaičiu, 19581959 m., „Saulė – gyvybės šaltinis“, Kauno agrochemijos laboratorija, 1977 m., kompozicija Kauno kavinėje „Olimpija“, su A. Jankauskiene, 1978 m., grafikos kūrinių, metalo dirbinių. Kūriniams būdingas konstruktyvumas, dekoratyvumas, raiškus kontūrinis piešinys. Nuo 1953 m. dalyvavo parodose; individuali paroda surengta Kaune 1984 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nijolė ŽilinskienėVladas Jankauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 515 psl.