Vištyčio akmuo

Koordinatės: 54°28′13″š. pl. 22°42′19″r. ilg. / 54.47028°š. pl. 22.70514°r. ilg. / 54.47028; 22.70514
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°28′13″š. pl. 22°42′19″r. ilg. / 54.47028°š. pl. 22.70514°r. ilg. / 54.47028; 22.70514

Vištyčio akmuo

Vištyčio akmuo – masyvus riedulys Vilkaviškio rajone, Vištyčio seniūnijoje, Nebūtkiemio kaime, Vištyčio regioniniame parke, prie pat krašto kelio  186  KybartaiVištytis . Akmuo 1964 m. paskelbtas archeologijos ir gamtos paminklu. Šeštas pagal dydį riedulys Lietuvoje.

Apie akmenį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 4,01; ilgis – 7,1; plotis – 4,74; didžiausia horizontali apimtis – 16,86 m. Akmens viršuje yra įdubimas, vadinamas „velnio pėda“. Akmuo yra ant nedidelės kalvelės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje šis akmuo buvęs maldų aukuru. XVIII a. Vištyčio bažnyčios dokumentuose minimas kaip Švenčiausiosios Trejybės akmuo. XIX a. prie akmens vykdavo procesijos, akmuo vietinių labai gerbtas. Vėliau vokiečiai bandė akmenį susprogdinti ir panaudoti statybų reikmėms, bet nuskėlė tik nedidelę jo dalį.

Apie akmenį pasakojama daug legendų. Viena jų byloja, kad ant akmens sėdėjęs velnias ir verkęs. Akmens įdubose susikaupęs vanduo – tai „velnio ašaros“, padedančios išgydyti sergantįjį. Pasak kitos legendos, velnias užpykęs norėjo sugriauti Vištyčio bažnyčią. Jis nešėsi tam didelį akmenį, bet dvyliktą valandą sugiedojęs gaidys ir jam tekę akmenį mesti. Kad nesumaišytų su kitais akmenimis, šį pažymėjęs savo pėda, bet vėliau savo užmojį pamiršęs.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]